REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Rugpjūčio 21 d. 10:20

Periferijos ligoninės: optimizuoti – reiškia uždaryti...

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotrauka

Regina KulbokaitėŠaltinis: Etaplius.lt


49187

Ką čia dar gero sugalvojus, kad visiems būtų blogiau?“ – tai klausimas iš šių dienų medicininio folkloro, o autorystė priskiriama sveikatos apsaugos ministrui ir jo inicijuojamoms šalies sveikatos priežiūros sistemos reformoms.

Taigi – dabar pacientams blogai, nes operatyviai patekti ne tik pas gydytoją specialistą, bet ir pas šeimos gydytoją – problema nelengva, net jei reikia tik recepto. Gydytojams – kad ne tik per mažai mokama, bet ir su popieriais reikia kuistis ilgiau, nei klausytis paciento nusiskundimų.

kalvarijos-ligonine.jpg

Nėra specialisto – nėra paslaugos. Pinigų – irgi...

Negana to, valdžios vyrai atviru tekstu deklaruoja, kad ligoninė, jei ji ne „fabrikas“, konvejeriu suteikiantis mažiau nei „n plius k“ paslaugų per metus, turi būti optimizuota. Mūsų laikais tai reiškia uždaryta.

Marijampolės regione pagal šiuos požymius yra du potencialūs kandidatai į optimizavimą: Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninės. Dar puse lūpų užsimenama apie Šakių ir Vilkaviškio ligonines. Apie Marijampolės kol kas garsiai nekalbama, tačiau tai, kad pastaraisiais metais kai kurios teiktos paslaugos nutrupėjo, yra faktas. Dėl vienos iš tokių nutrupėjusių paslaugų neseniai ir skandalas kilo. Visi piktinosi, kad greitosios pagalbos slaugytoja, gabendama ligonį „uogavo“, bet niekas nepaklausė, kodėl apskritai dėl gana kasdieniškos operacijos paauglį reikėjo „transliuoti“ beveik 70 km?

Atsakymas paprastas: nėra vaikų chirurgo, taigi – ir teisės teikti paslaugą nepilnamečiams. O nėra dėl to, kad kažkada šių paslaugų per metus buvo suteikiama ne „n plius k“, kaip nustatė sveikatos apsaugos funkcionieriai, bet šiek tiek mažiau. „Mažiau“ optimizuotojų kalba reiškia „blogiau“, todėl nuspręsta neteikti ir vežioti... Tikėtina, kad vežios dar intensyviau. Gal kai kuriais atvejais net skraidins...

Beje, vežiojimas irgi nėra toks paprastas, kaip teigia sveikatos sistemos reformatoriai. Kukliai nutylima, jog prieš vežant į „aukštesnį lygį“ reikia susiderėti, ar vežamasis bus priimtas. Kartais pavyksta, kartais – tik gerokai pavėluotai. Bet tai ne aukštesnio lygio kaltė...

Mažose ligoninėse paslaugos „nesaugios“?

Užtat sveikatos funkcionieriai mėgsta žongliruoti skaičiais. Pavyzdžiui, tokiais: pacientų mirtingumas nuo insulto ar infarkto mažose periferijos ligoninėse procentaliai didesnis, nei vadinamuosiuose klasteriniuose centruose. Centrai savo ruožtu dažniausiai viešai pateikia, kaip puikiai suveikė klasterio sistema gelbstint gimdyvės gyvybę ar infarkto ištiktą žmogų, bet vėlgi kukliai nutyli, kiek būta atvejų, kai pacientas mirė pakeliui. Statistiškai tokia mirtis įrašoma tikrai ne į tų, pas kuriuos buvo pacientas vežamas, sąskaitą.

Bet jei pono Dievo ar likimo valia pacientas pasiekia aukštesnį lygį ir tik ten miršta, paaiškinama dvejopai: arba „tikrai jau nieko nebuvo galima padaryti“ arba „atvežtas pavėluotai“. Aišku, tik dėl nerangių ir nekvalifikuotų periferijos medikų kaltės...

Taigi periferijos gydymo įstaigos bus optimizuotos, „kad pacientui būtų teikiamos tik aukščiausio lygio paslaugos“. Kad tas lygis darosi vis sunkiau pasiekiamas, jau niekam neįdomu... Net sveikatos ministrui, kuris kaip sklando gandai, jau yra sudaręs „juodąjį neperspektyvių ligoninių sąrašą“. Tokį gerą, kad visiems būtų blogiau, kaip sako medicininis folkloras.

Kazlų Rūda: „Nežinia galbūt ir yra sunkiausia“

Kaip šiuo aspektu atrodo gydymo įstaigos – potencialios kandidatės į tą sąrašą, ne kartą viešai minėtos sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų reformos funkcionierių pasisakymuose, t. y. Kazlų Rūdos ir Kalvarijos ligoninės?

Pagal viešai prieinamą informaciją Kazlų Rūdos ligoninėje yra trys skyriai – Priėmimo ir skubios pagalbos, Vidaus ligų, Palaikomojo gydymo ir slaugos, veikia konsultacinė poliklinika, joje pacientus priima devyni gydytojai specialistai, iš jų trys – vietiniai, likusieji atvažinėja iš kitų gydymo įstaigų.

Apie gydymo įstaigos ateitį „Suvalkiečio“ pakalbintas ligoninės direktorius Rolandas Vosylius prisipažino, jog stengiasi atsiriboti nuo sklandančių įvairių gandų ir prielaidų. Tiesiog dirba.

„Visi šie reikalai tęsiasi jau beveik trisdešimt metų, – sakė direktorius. – Sunkiausia yra darbuotojams: jie nuolat klausinėja, kaip bus ateityje. Bet į šį klausimą negali atsakyti nei vietinė valdžia, nei ligoninės administracija. Nežinia galbūt ir yra sunkiausia. O kol kas – dirbame, gydome žmones ir tiek...“

Pagal sutartis su ligonių kasa Kazlų Rūdos ligoninės šių metų paslaugų „kvota“ – apie 800 tūkst. eurų. Teikdama paslaugas šios sumos ligoninė negali nei viršyti, nei sumažinti: už „virškvotines“ paslaugas niekas neapmokės, o jei paslaugų suteiks mažiau, tai atitinkamai bus sumažintos ir sumos, pagal sutartis mokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto.

Kaip ir daugelyje gydymo įstaigų, Kazlų Rūdos ligoninėje teikiamos mokamos paslaugos, tačiau jų svoris gydymo įstaigos pajamų balanse labai kuklus – apie 3 proc.

Kalvarijai gydymo įstaiga reikalinga“

Kalvarijos ligoninė, sveikatos priežiūros „optimizatorių“ požiūriu, taip pat labai problemiška. Pagal viešai prieinamus informacijos šaltinius gydymo įstaiga turi du skyrius – Vidaus ligų ir Slaugos bei palaikomojo gydymo, taip pat Priėmimo ir Skubios pagalbos skyrius. Veikia konsultacinė poliklinika, jjoje pacientus priiminėja atvykstantys ir aplinkinių ligoninių gydytojai specialistai. Kol kas.

Pasak laikinai vykdančio direktoriaus pareigas Salvijaus Snapkausko, kad ir kaip kukliai atrodo ligoninė bendrame šalies gydymo įstaigų kontekste, ji neturėtų išnykti – Kalvarijai gydymo įstaiga reikalinga.

Pagal sutartinius įsipareigojimus su teritorine ligonių kasa čia suteikiamų paslaugų piniginė išraiška sudaro 50–60 tūkst eurų. Ligoninę paremia ir Savivaldybė, tiesiogiai ar finansuodama tam tikras programas (pvz., šiemet – asmens sveikatos priežiūros ir išblaivinimo paslaugų savivaldybės gyventojams, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu).

Vietoje Post Scriptum

Bendras abiejų nedidelių regiono ligoninių bruožas – daugiausia turima slaugos ir palaikomojo gydymo lovų: po 25–30. Beje, tokios paskirties lovos, palatos po truputį randasi ir didesnėse gydymo įstaigose. Būtent tuo ir koziriuoja sveikatos priežiūros reformatoriai, „optimizuodami“ regionų ligonių sąrašus ir programuodami vis didesnį gėrį, nuo kurio visiems būtų blogiau...



REDAKCIJA REKOMENDUOJA