REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 20 d. 07:30

Patriotų pastangomis istorinė tiesa atkurta! (nuotraukų galerija)

Šiauliai

Atkurta. Sukilėlių kalnelio komplekse atkurta istorinė tiesa – į savo vietą ant paminklo grįžo memorialinės lentos su 1863–1864 metais nužudytų sukilėlių pavardėmis. Simboliška, kad į Lietuvos laisvės kovas simbolizuojantį paminklą sugrąžintos memorialinės lentos, ruošiantis minėti Europos paveldo dienų renginius. (Vi­ta­lio Le­be­džio nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


99738

Sukilėlių kalnelio komplekse atkurta istorinė tiesa – į savo vietą ant paminklo grįžo memorialinės lentos su 1863–1864 metais nužudytų sukilėlių pavardėmis. Paminklinių lentų atidengimo ceremonija ant Sukilėlių kalnelio vyks šiandien – rugsėjo 20 d. 12 val.


Foto galerija:

img-7454.jpg
img-7443.jpg
img-7433.jpg
img-7418.jpg
img-7404.jpg
img-7391.jpg
img-7367.jpg
img-7341.jpg
img-7336.jpg

Idėjos autorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius

Idėja, kad būtina sugrąžinti paminklines lentas, kilo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai. Jo pasakojimu, minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį ir 155-erius metus nuo sukilimo, kilo mintis sutvarkyti Šiauliuose Nepriklausomybės paminklą, kurį suprojektavo inžinierius architektas Karolis Reisonas.

Paminklas tarpukariu buvo pastatytas toje vietoje, kurioje buvo žiauriai nukankinti sukilėliai. Jis pastatytas už visuomenės surinktas lėšas, atidengtas 1935-aisiais.

„O 1989-aisiais kilo iniciatyva atkurti pirminį paminklo vaizdą, nes sovietmečiu jis buvo pakeistas, buvo nuimtas kryžius, sukurta kita skulptūrinė kompozicija. Paminklo pirminis vaizdas buvo atkurtas, tačiau dėl metalo vagysčių dingo metalinės paminklinės lentos. Todėl ir kilo idėja atkurti paminklines lentas su sukilėlių pavardėmis. Idėja pasidalijau su kolegomis, svarstėme, kad reikia surinkti lėšų, padaryti darbus, atkreipti savivaldos dėmesį, parengti projektą“, – „Etaplius“ sakė R. Balza.

Buvo parengtas techninis projektas, kuriame numatytas paminklinių lentų atkūrimas, apšvietimas, anotacinė lenta.

„Pasitarėme, architektas Darius Jakubauskas ir UAB „Splius“ generalinis direktorius Arymantas Klapatauskas prisidėjo lėšomis, suradome meistrą, parinkome akmenį. Pirminis paminklo vaizdas buvo su raidėmis betone, bet dabar niekas tokios technologijos nenaudoja. Todėl nusprendėme, kad bus ilgaamžiškiau iškalti lentas iš akmens“, – teigė pašnekovas.

Lentos sumontuotos ir, minint Europos paveldo dienas, įvyks atidengimo ceremonija. R. Balza akcentavo, kad būtina atkreipti dėmesį, jog K. Reisono obeliskas yra vienas reikšmingiausių saugomų kultūros paveldo objektų mieste.

„Būtų šaunu, kad miesto savivaldybė pasirūpintų tvarka, švara, anotacinės lentos, paaiškinančios, koks tai objektas, atsiradimu. Nes daugelis nebežino, kas yra Sukilėlių kalnelis. Juk ten yra vokiečių karių kapai, bet niekur neparašyta, kad ten yra Nepriklausomybės paminklas. Kuris pastatytas ne šiaip sau, o Sukilėlių kalnelyje“, – kalbėjo R. Balza.

paminkl-lentos01-web-29803.jpg

paminkl-lentos02-web-29802.jpg

Atstatymas – patriotiškų rėmėjų lėšomis

Už pilietiškumą, saugant ir puoselėjant miesto istoriją, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo šiauliečiams D. Jakubauskui ir A. Klapatauskui. Architektas D. Jakubauskas parengė projektą, jį suderino su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovais ir net skyrė asmeninių lėšų vienos iš lentų gamybai.

UAB „Splius“ generalinio direktoriaus A. Klapatausko vadovaujama bendrovė itin aktyviai remia miesto visuomeninio gyvenimo įvykius: skyrė lėšų Lietuvos partizanų pagerbimo projektui, solidžiai parėmė miesto gimtadienio šventę „Šiaulių dienos 783“.

„Tokios šviesios iniciatyvos mane labai džiugina. Tai dar viena galimybė prisiliesti prie praeities, prie kovos su priespauda istorijos. Tai paskata domėtis tikrosiomis vertybėmis. Visi, kas imasi tokių idėjų įgyvendinimo, Savivaldybėje ras ir pagalbą, ir palaikymą. Visų šiauliečių vardu dėkoju už nuo pradžios iki pabaigos įgyvendintą projektą“, – susitikime kalbėjo miesto meras A. Visockas.

D. Jakubauskas kalbėjo matantis Sukilėlių kalnelį kaip svarbią šiauliečių tapatybei vietą. „Todėl mano ir A. Klapatausko iniciatyva turėtų būti pratęsta. Savivaldybės, o gal ir vėl privačių rėmėjų pagalba būtų reikalinga paminklo nuvalymui, kruopštesniam kalnelio aplinkos sutvarkymui. Memorialinių lentų sumontavimą norėjome atlikti iki „Šiaulių dienų“, tai mums ir pavyko, o jų pristatymas miesto visuomenei vyks jau priartėjus tikrajai miesto gimtadienio datai“, – sakė jis.

Atidengimo ceremonija – šiandien

Paminklinių lentų atidengimo ceremonija ant Sukilėlių kalnelio vyks rugsėjo 20 d. 12 val.

„Kviečiu dalyvauti visus, kurie domisi miesto ir Lietuvos laisvės kovų istorija. Rugsėjo priešpaskutinę savaitę kaip tik vyks Europos paveldo dienų’19 renginiai. Tai savotiškas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai miestas prisideda prie Europos Tarybos inicijuoto Europos paveldo dienų minėjimo. Tą pačią dieną šiauliečiai turės galimybę įvertinti ir kitokį – Kultūros ministerijos ir Savivaldybės bendradarbiavimo pavyzdį. Bendromis pastangomis, kooperavus lėšas, iš nebūties prikeltas Aušros alėjoje netoli Respublikinės Šiaulių ligoninės stovintis kultūros paveldo objektas – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas“, – teigė meras A. Visockas.

Nuo 1863 m. birželio 14 d. iki 1864 m. kovo 6 d. ant Sukilėlių kalnelio įvykdytas mirties nuosprendis Šiaulių sukilėliams: tarp jų ir kilmingiems bajorams, ir paprastiems miestiečiams bei valstiečiams. Po mirties aukų kūnai būdavo užkasami vietoje, žemė sulyginama, kad neliktų nė ženklo. Miestiečiams pastačius toje vietoje kryžių, caro valdžia jį nedelsiant nuvertė ir sunaikino.

„Etaplius“ informacija

Reklama



REDAKCIJA REKOMENDUOJA