REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Rugsėjo 29 d. 12:46

Pataisos dėl valstybinių vaistinių vėl nepriimtos

Lietuva

Asociatyvi Dainiaus Labučio nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


147823

Lietuvoje kol kas nebus steigiamos valstybinės vaistinės – valdantiesiems antradienį pritrūko balsų įstatymą priimti, nes visa opozicija nesiregistravo balsuoti. 

Už valstybines vaistines įteisinančias Farmacijos įstatymo pataisas, kurias inicijavo valdantieji „valstiečiai“, balsavo tik 61 Seimo narys. Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras. 

Valdantieji kaltino opoziciją bandant „kažkokiu būdu“ išsaugoti farmacijos verslą, kad žmonės negalėtų pigiau įsigyti vaistų, tuo metu opozicija valdančiuosius kaltino siekiant įteisinti valstybinimo tendencijas ekonomikoje. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad jei valstybinės vaistinės būtų įteisintos, jos supirktų mažas vaistines. Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė tikino, kad pinigai turėtų būti skirti ne „valstybiniam monstrui“, o pacientų gydymui, medikų atlyginimams, vaistų kompensavimui. 

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad valstybinės vaistinės padės žmonėms geriau vaistais pasirūpinti periferijoje.  

„Atvažiuokite į tuos pakraščio rajonus ir pažiūrėkite, kaip ten lengva gauti vaistų. Atvažiuokite į Akmenę, kitus rajonus, užsidarė vaistinės ir arčiausia vaistinė už 50 kilometrų, už 70 kilometrų. Tai ką siūlote žmonėms, kiekvieną kartą važiuoti 70 km įsigyti vaistų? Tai sudarome galimybę žmonėms įsigyti ir gauti tų vaistų. Kas šiandien atsitinka? Žmonės eina į ligonines ir prašo paskolinti vaistų, nes kitaip negali jų gauti“, – kalbėjo V. Ąžuolas. 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po balsavimo Seime sakė abejojantis, ar galėtų atsirasti daug valstybinių vaistinių. Pasak jo, nėra oficialios informacijos, kiek šalies ligoninių ar poliklinikų norėtų arba turėtų galimybę atidaryti savo vaistines.  

„Nemanau, kad jų būtų labai daug. Greičiau tą sugebėtų padaryti tiktai didesnės ligoninės arba labai didelės poliklinikos, veikiančios didžiuosiuose miestuose. Ten, kur jau dabar turi vaistininkus, tinkamas patalpas. (...) Esam su ne vienu vadovu kalbėję, jie tikrai tokį poreikį mato ir kai kas netgi ruošiasi, žinau, kad neskubėjo skelbti konkursų, kur buvo patalpos skirtos išnuomoti privačioms vaistinėms“, – teigė A. Veryga. 

Jis abejoja, ar valstybinės vaistinės būtų steigiamos „mažose įstaigėlėse“ (poliklinikose, ligoninėse – BNS), nes ai daryti neapsimokėtų. 

Be kita ko A. Veryga sako, kad kaime ar kitose nutolusiose vietovėse žmonės galės naudotis vaistų prekybos platforma.  

Balsuodamas už atskirus straipsnius, Seimas, be to, nepritarė liberalo Jonas Liesio siūlymui valstybinių vaistinių steigimą leisti ne nuo kitų metų sausio, o nuo 2023 metų. Pasak parlamentaro, iki to laiko reformai būtų tinkamiau pasiruošta, nes dabar sveikatos resursai nukreipti pandemijos suvaldymui.   

Valstybines vaistines, kurios nebūtų privalomos, siūlyta steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose ar ambulatorijose. Apie tokios vaistinės būtinumą spręstų ligoninės vadovybė.  

Kai kurių ligoninių vadovai pertvarkų BNS sakė dar neplanuojantys, nes jos būtų brangios, o privačių vaistinių atstovai bei Seimo opozicija įspėja, kad priėmus pataisas prašys prezidento jas vetuoti, kreipsis į Konstitucinį Teismą ir Europos Komisiją.   

Valdantieji tikina, kad tokios vaistinės pagerins vaistų prieinamumą, didės konkurencija ir mažės vaistų kaina. Tuo metu opozicija prognozuoja, kad konkurencija sumažės, bus švaistomos sveikatos sistemos lėšos. 

Dabar Lietuvos gydymo įstaigose veikia apie 230 didžiųjų tinklų vaistinių. 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA