REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2017 m. Gruodžio 2 d. 17:34

Pašaukimo beieškant pasitelkiamos net virgulės

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


22000

Žmonių, pasiekusių sėkmingą karjerą, daugybė. Kai kurie savąjį pašaukimą atrado dar vaikystėje, o kitiems teko pragyventi daugiau nei pusę amžiaus, kol suprato, kokia veikla jų širdžiai artimiausia. Pastarajai grupei priklauso Nijolė Degutienė. Leidėja, rašytoja, konsultantė sako tik neseniai suvokusi, kuri sritis jos gyvenime turi užimti pirmąją vietą. Vaikystėje niekada tėvų neskatinta aiškintis savo polinkių, ji dabar rėžia atvirai – tėvai privalo padėti vaikams atrasti savąjį kelią. Priešingu atveju savo pašaukimui įprasminti gali būti likę labai mažai laiko ir įgimtas talentas nueis šuniui ant uodegos.

Tėvai neskatina, vaikai bijo

N. Degutienė net 38 metus žmones konsultuoja karjeros, sveikatingumo ir kitokiais klausimais. Papasakoti apie pašaukimą, jo paieškas į Šiaulius moteris atvyko „Tobulėjimo ir atradimų savaitės 2017“ klausytojams. „Geriausias dalykas įkvėpti žmones yra gyvas pavyzdys“, – įsitikinusi ji.

Patiems išsiaiškinti savo polinkius į vienokią ar kitokią veiklą vaikystėje sunku, tad tėvų vaidmuo šiuo atveju nenuginčijamas. Tėvai turėtų atidžiai stebėti, kokia veikla jų atžalai sekasi geriausiai, patarti ir nukreipti tinkama linkme.

Didžiausią žingsnį karjeros link turime žengti, baigę mokyklą. Deja, daugelis po abitūros nė neįsivaizduoja, kokia galėtų būti jų sėkmingos karjeros vizija. Kiti, nors ir jaučia galintys užsiimti jiems įdomia veikla, pasiduoda baimei. „Dažniausiai nujaučiame, ką norėtume daryti, bet bijome pradėti. Ta baimė atsiranda, jei tėvai savu laiku neskatino, neišsiaiškino, kam vaikas gabus. Jie žiūrėjo tik, kad vaikas labai gerai mokytųsi, pildytų jų pačių neįgyvendintas svajones, bet paties pagrindinio dalyko – misijos žemėje – kartu su vaiku nenustatė“, – sako lektorė.

Ryžto ir svajonių galia

Talentingi esame visi, tačiau suvokti kam – prilygsta kone gyvenimo prasmei. Yra begalė žmonių, darančių tai, kas neteikia džiaugsmo, nors galbūt jie tokie talentingi, kad galėtų tapti garsiais atlikėjais, virtuvės šefais, profesoriais ar pan. „Niekada nevėlu pradėti mokytis“, – drąsina N. Degutienė.

Išties retas kuris, būdamas 40–50 metų, nusprendžia mokytis ne vakariniame, neakivaizdiniame, o dieniniame kurse kartu su jaunimu. Ir visai be reikalo – baimė talentui atsiskleisti nepadės. „Mano žurnalų ir knygų dailininkas yra mokęsis Architektūros fakultete, bet nusprendė netęsti studijų. Jam šiuo metu yra 48-eri. Prieš dvejus metus jis grįžo į mokslus dieniniame skyriuje. Įsivaizduojate? Jam bus 48-eri ir jis gaus architekto diplomą. Jo padaryta pertrauka buvo 25 metai“, – konkretų pavyzdį įvardija moteris.

nijole-degutiene.jpg

Taip pat nederėtų numoti ranka į svajones: „Jeigu yra svajonės, paremtos kažkokiu svaičiojimu ar dilgtelėjimu kaip iš dangaus, – jos dažniausiai įvykdomos. Jas reikia sekti.“ Moteris tuo įsitikino pati. Dar 1971 m. savo dienoraštyje ji užrašė norą išleisti madų žurnalą, tačiau tuo laikotarpiu apie tai nė pasvajoti negalėjai. „Paprastai svajones diktuoja iš dangaus“, – tikina ji ir priduria, kad svajonė apie madų žurnalą prieš 25 metus išties išsipildė.

Tokios svajonės literatūroje įvardijamos kaip protu neapskaičiuojamos. „Reikia pamatyti savo svajonę mintyse, užrašuose ar kalboje. Nes tai ir yra tavo pašaukimas, tavo dalykas, kurį tu gerai žinai ir kuris tau svarbus gyvenime. Tavo rankai diktuoja kažkas iš viršaus, tavo protui duoda tokią mintį todėl, kad esi tas žmogus, kuris tą ir padarys“, – sako konsultantė ir dar kartą pabrėžia, kad svarbiausia nustatyti, kam esate gabūs – tai padiktuoja mintys.

Sėkmingai karjerai amžius – ne kliūtis

Kartais norimai veiklai vystyti tiesiog neturime sąlygų arba nutinka netikėtų dalykų, trukdančių tai įgyvendinti. Pati N. Degutienė prieš 7 metus manė, kad belieka tik laukti pensijos, tačiau, pasirodo, kad geriausi karjeros sprendimai laukė ateityje. Dar mokykloje mėgusi rašyti, ji prisipažįsta šio savo talento neatskleidusi dėl to, jog puikiai sekėsi ir kiti dalykai. Todėl savo misiją žemėje, kaip pati sako, pradėjo, tik perkopusi penkiasdešimtmetį.

„57 metų per 11 dienų parašiau knygutę deimantinių vestuvių proga apie mamą. Mano mamos sveikatos knygelę. Nuo to laiko jau 7 metus radijuje kalbu sveikatos temomis. O tą knygą pakartotinai leidau 4 kartus, – pavyzdį pateikia N. Degutienė. – Kai žmogus yra savo vietoje, atlieka savo misiją žemėje, dirba darbą, kuriam jis skirtas, jis viską padaro labai greitai.“

Moters nuveikti darbai byloja, kad rašymas – jos misija: 2010-aisiais išleidusi pirmąją jau minėtą knygelę, 2013-aisiais parašė antrąją – apie gėles, o dar po metų išėjo knyga apie plaukus, leidimui ruošiama ir ketvirtoji autorės knyga. Rašytoja ypač džiaugiasi, kad tokių knygų, kokias išleido ji, daugiau niekas nėra parašęs. Pavyzdžiui, kaip daryti puokštes iš lauko gėlių: „Iš nieko padariau mokslą.“ Beje, ji atskleidžia galinti pragyventi iš šių trijų knygų ir dviejų išleistų kalendorių pardavimų, o tai, pasak leidėjos, retas atvejis Lietuvoje. Žinoma, būta ir nesėkmių, tačiau atkaklus darbas galop pasiteisino, o žmonės atsidėkoja gražiais žodžiais: „Ačiū, kad padarėte gerą darbą Lietuvai.“

Užmirškite žodžius „nežinau“ ir „nepadarysiu“

Sėkminga karjera, vos spragtelėjus pirštais, pati neateis – dėl jos reikia stengtis. Vienas iš būtinų dalykų – ugdyti bruožus, padėsiančius siekti iškelto tikslo. Kaip tai padaryti? Nijolė pataria lankytis pas konsultantus, skaityti knygas, eiti į paskaitas, seminarus, ieškoti tų bruožų ir norėti juos išsiugdyti.

Kas dar gali palengvinti kelią tikslo link? Pasak N. Degutienės, tinkamos frazės. Venkite savo kalboje neiginių. Jei sakote, kad nepavyks kažko padaryti, jūs tarsi užprogramuojate save ir rezultatas išties nedžiugina. Reikia mąstyti ir kalbėti pozityviai, tikėti: kartokite sau ne „nesuprasiu“, „nepadarysiu“, o „suprasiu“, „padarysiu“ ir t. t. „Jei kalbi teiginiais sąmoningai, seki savo kalbą, tada, iškilus kokiai darbo problemai, tu kalbi, kaip tai padarysi. Darbe negalima sakyti žodžio „nežinau“. Visada gali sužinoti“, – moko konsultantė ir prasitaria, kad savo darbuotojams ji taip pat neleidžia vartoti neiginių.

N. Degutienei, akivaizdu, pavyko išsiugdyti bruožus, padedančius siekti tikslų. Ji atvira – kad parašytų knygą apie laukų gėles, turėjo dirbti daug, kruopščiai ir atkakliai. Daugiau nei 16 valandų darbas per dieną išvargindavo taip, kad imdavo pintis net kojos, tačiau triūsas atsipirko. Knygą autorė parašė kiek daugiau nei per pusmetį: „Darai ir padarai. Įdedi visas jėgas ir žinai, iš ko susideda darbas. Kiekvieną darbą darau tol, kol nebėra nė vienos minties galvoje, kad dar galiu ką nors pridėti.“

Misiją žemėje atskleidžia dangus

Tikrojo pašaukimo paieškos neretai užsitęsia ilgą laiką. N. Degutienė įsitikinusi, kad tokiu atveju gali padėti dangus ir neįprastas būdas, leisiantis sužinoti, kiek pasirinkta specialybė atitinka misiją žemėje.

Išgirdusi asmens profesiją, N. Degutienė nuo 1 iki 10 balų įvertina, ar ta veikla jam tinka. Siekiant nustatyti specialybės tinkamumą, naudojama virgulė – sidabrinė grandinėlė, ant kurios užmautas vestuvinis žiedas. Ja konsultantė matuoja žmonių sąmoningumą, vibracijas ir įvertina jų pasirinkimus.

Šis būdas padeda tiems, kurie patys neranda savojo pašaukimo ar abejoja, ką pasirinkti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA