Angle down Atgal

Panevėžio verslininkai trina rankomis: greitoji vėžė artėja link miesto

Europa artėja link Panevėžio. Vos daugiau nei 90 tūkst. gyventojų turintis miestas jau po keleto metų gali pasijusti esąs svarbia jos dalimi.

„Rail Balticos“ projektas sparčiai juda į priekį. Netrukus bus pasirašyta sutartis projektuoti greitosios geležinkelio vėžės atkarpą nuo Ramygalos iki Lietuvos ir Latvijos sienos.

Panevėžio rajone, ties Gustonimis, už projekto lėšas statyti planuojama tarptautinė keleivių stotis turėtų išjudinti regioną. Tačiau dėl krovinių terminalo palikta spręsti pačiam verslui.

Praėjusią savaitę Panevėžio savivaldybėje planuojamus „Rail Balticos“ projekto darbus pristatė bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė RB Rail AS.

„Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiajame plane numatyta, kad prie Panevėžio bus įrengta keleivių stotis ir galimybė įrengti krovinių terminalą. Susitikime aptarėme bendradarbiavimo galimybes dėl projektinių pasiūlymų rengimo. Savivaldybė iš savo pusės suteiks maksimalią pagalbą, kad projekte būtų pateikti labiausiai miestiečių lūkesčius tenkinantys keleivių stoties įrengimo pasiūlymai ir numatyta vieta intermodaliniam terminalui ties Gustonių geležinkelio stotimi Panevėžio rajone“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

„Rail Balticos“ vėžės kertamų žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams rūpinasi Nacionalinė žemės tarnyba.

„Mums aktualiausi privažiavimo prie vėžės keliai“, – sako susitikime dalyvavęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Rajonui teks svarstyti, kaip užtikrinti susisiekimą su būsima keleivių stotimi, kad žmonės galėtų patogiai keliauti iš stoties ir į stotį.

E. Lunskio nuomone, keleivių srautai turėtų būti nemaži – neabejojama dėl patogumo ir ekonominio efekto.

Verslui patrauklu

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius tvirtina regiono verslą esant suinteresuotą turėti krovinių terminalą.

„Jis paliktas verslui, nes valstybei labai brangiai kainuotų“, – teigė V. Matkevičius.

Jo nuomone, jau būtų laikas galvoti apie investicijas, reikalingas įgyvendinti šiai idėjai. Nors prieš kelerius metus daryta studija parodė, kad toks terminalas generuotų apie 230 tūkst. tonų krovinių srautą per metus. Apklausoje įvertinus geležinkelio transporto naudojimo tendencijas trisdešimčiai metų, prognozuota, kad pagal optimistinį scenarijų potencialūs krovinių srautai 2029 metais pasiektų 731 tūkst. tonų krovinių.

V. Matkevičiaus teigimu, pastaruoju metu vežamų krovinių srautai gerokai išaugę.

Pasak jo, krovinius iš terminalo netoli Gustonių galėtų gabenti ne tik Panevėžio, bet ir Utenos, Šiaulių regionų įmonės. Jau dabar kai kurios jų aktyviai naudojasi geležinkeliu kroviniams gabenti.

Panevėžio krovinių terminalas greičiausiai būtų aktualus ir Latvijos pasienio įmonėms. Pasak V. Matkevičiaus, pavyzdžiui, Bauskėje didžiausi investuotojai yra panevėžiečių įmonė – „Linas Agro Group“.

Šalia Gustonių pastačius tarptautinę geležinkelio stotį, plačios galimybės atsivertų ir vietos verslui – prireiks susisiekimo, maitinimo, apgyvendinimo ir kitokių paslaugų.

V. Matkevičius mano, kad verslas jau tą įvertino ir kai kurie investuoja, pavyzdžiui, į apgyvendinimo paslaugų plėtrą. Kol nėra vėžės, paslaugomis galbūt galėtų naudotis jos tiesėjai. PPAR direktoriaus nuomone, galima svarstyti ir medicinos turizmo idėją.

„Jeigu visa infrastruktūra gerai veiks, tikrai bus taip, kad į Varšuvą ar net Kauną neapsimokės važiuoti automobiliu“, – svarsto jis.

Tiltai per vėžę

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos projektų vadovas Domas Jurevičius sako, kad jau penktadienį bus pasirašyta sutartis dėl atkarpos nuo Ramygalos iki Latvijos sienos projektavimo. Konkursą laimėjo ta pati Ispanijos bendrovė, kuri projektuos ir atkarpą nuo Kauno iki Ramygalos. Projektavimo darbus numatyta baigti 2021-ųjų pabaigoje, o statybos truktų nuo 2021 iki 2025 metų. „Rail Balticos“ geležinkeliu traukiniai turėtų lėkti jau 2026 metais. Kiek preliminariai kainuos bilietas, žadama paviešinti dar šį mėnesį.

D. Jurevičiaus teigimu, geležinkeliui reikalinga žemė išpirkta, tačiau visos procedūros bus baigtos rudenį. Pirmą kartą leista ūkininkams iki statybų pradžios naudotis žeme. Anksčiau tokiais atvejais visuomenės poreikiams paimta žemė stovėdavo tuščia iki pat statybų pradžios. Dabar dėl naujovės gali kilti problemų, mat reikės pradėti projektavimo darbus, atlikti matavimus ir į ūkininkų užsėtas žemes įvažiuoti projektuotojų technikai.

„Ūkininkams nelabai patinka, nes savo technika apnaikiname pasėlius. Jiems kils dėl to nepatogumų, tačiau negalime atsilikti nuo grafiko ir projektą turime įgyvendinti laiku“, – teigė D. Jurevičius.

Projekte numatyti geležinkelį kirsiantys keliai. Visi jie bus dviejų aukštų sankirtos. Kadangi traukinių greitis bus labai didelis, dėl saugumo automobiliai nestovės prie užkardo ir nelauks, kol pravažiuos. Toks modernus geležinkelio kirtimas numatomas kas penkis kilometrus.

„Vieniems bus patogiau, kitiems ne taip patogu, bet negalima tokioje linijoje padaryti kiek kas nori kirtimo taškų“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Greita kelionė

Per Lietuvą eisiančioje „Rail Balticos“ vėžėje numatytos trys keleivių stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Pasak D. Jurevičiaus, kalbama ir apie regionines stoteles, tačiau jų išdėstymo ir skaičiaus kol kas nežinoma. Pastarosios tarnautų vietiniam susisiekimui.

Apskaičiuota, kad „Rail Balticos“ geležinkeliu kelionė iš Panevėžio į Kauną truks 38 minutes. Iki Rygos nereikės keliauti nė valandos, o tai kur kas greičiau nei važiuoti automobiliu.

Numatomas traukinio greitis sieks 249 kilometrus per valandą, tačiau realiai didžiausias greitis veikiausiai bus 234 kilometrai per valandą.

„2026 metais, kai pradės veikti linija nuo Varšuvos iki Talino be persėdimų, kelionė nuo Varšuvos iki Kauno užtruktų 2 valandas 20 minučių, nuo Kauno iki Talino – 3 valandas 29 minutes. Visa kelionė nuo Talino iki Varšuvos užtruktų iki šešių valandų“, – vardijo D. Jurevičius.

Faktai ir skaičiai

  • Geležinkelio atkarpoje nuo Kauno iki Ramygalos numatyta įrengti 4 tiltus, 11 traukinių viadukų, 7 kelių viadukus, 3 ekodukus – žaliuosius koridorius gyvūnams.
  • Šiame ruože planuojama sukonstruoti vieną įspūdingiausių inžinerinių objektų visoje Baltijos šalis jungsiančioje vėžėje – net 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę.
  • Nuo Ramygalos iki Latvijos sienos bus 14 kelio viadukų, 20 geležinkelio viadukų, 4 ekodukai, šalia Panevėžio – tarptautinė traukinių stotis.
  • „Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų. Jis yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Šiuo metu projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
  • Tai apie 5,8 mlrd. eurų investicija Baltijos regione.
  • Bendras linijos ilgis – 870 km: 213 km Estijoje, 265 km Latvijoje, 392 km Lietuvoje.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite