Pagalba Priėmimo skyriuje – pagal griežtą reglamentą

Šiauliai

Statistikos duomenimis, vidutinė trukmė nuo pacientų atvykimo į Priėmimo skyrių iki galutinio sprendimo siekia iki 4 val. Net ir itin pažangiose, senas skubiosios medicinos tradicijas turinčiose valstybėse pacientams vien gydytojo apžiūros laukti tenka 4 ar daugiau valandų. (freepik nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

111207

Vargu ar rastume žmogų, kuriam nebūtų tekę lankytis Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje. Tai vieta, kur dažnas nori gauti pagalbą greitai – čia ir dabar, nes kiekvieno problema jam atrodo pati svarbiausia. Anot medikų, dalis pacientų linkę ir pagudrauti: manydami, kad Priėmimo skyriuje pagalba bus suteikta greičiau, nesikreipia į tuo metu dirbantį šeimos gydytoją.

Pageidautina – priimti nedelsiant

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje, kaip ir visame pasaulyje, galioja pacientų srautų dėsniai. Medikai gali numatyti, kiek pacientų turės konkrečią valandą, tačiau tikrai ne visada gali numatyti, dėl kokių problemų jie atvyks. Anot skubiosios medicinos gydytojo, skubiosios pagalbos koordinatoriaus Mariaus Elliko, darbas skyriuje vyksta kaip bičių avilyje.

Šiaulių ligoninėje per parą sulaukiama apie 120 pacientų. Juos veža greitosios pagalbos automobiliai, ateina patys žmonės, „avilį“ papildo kartu atvykstantys artimieji. Paslaugos visiems reikia čia ir dabar – pasibeldžiau ir gavau. Atrodo, kad žodis „skubi“ užburia ne vieną pacientą, tad jų čia būna pačių įvairiausių. Kai kurie linkę pagudrauti. Manydami, kad Priėmimo skyriuje pagalba bus suteikta greičiau, nesikreipia į tuo metu dirbantį šeimos gydytoją.

Medikas sako, jog natūralu, kad kai kuriems pacientams reikia skubesnės pagalbos nei kitiems. Pagalba teikiama pagal griežtą reglamentą. Pirmumo teisę turi kritiškai sunkūs, ūmiai susirgę, sunkios būklės, gaivinami, be sąmonės ligoniai. Tenka įvertinti, kiek skubi pagalba reikalinga žmogui. Jeigu paciento būklės sunkumas nereikalauja ypač skubių medikų veiksmų, pacientui tenka palaukti. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pirmiausia turėtų būti kreipiamasi į savo šeimos gydytoją.

13754.jpg

Psichologiškai laukimas yra ilgesnis nei iš tiesų. Kad geriau suprastume, kodėl tenka laukti, reikia suvokti, kaip organizuojamas Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriaus darbas. Visą vizito procesą galėtume suskaidyti į kelias dalis:

1. Registracija ir pirminis būklės įvertinimas (atlieka bendrosios praktikos slaugytoja).
2. Pokalbis su gydytoju, paciento būklės įvertinimas.
3. Pirminio gydymo paskyrimas.
4. Tyrimų atlikimas.
5. Esant poreikiui, kitų gydytojų specialistų konsultavimas ir galutinio sprendimo priėmimas.

Pirminio būklės įvertinimo metu nusprendžiama, ar paciento būklė leidžia laukti gydytojo konsultacijos, ar pacientas turi būti konsultuojamas nedelsiant. Laukimas iki pirmojo kontakto su gydytoju gali trukti ir ilgiau nei valandą. Kraujo tyrimų atlikimas ir atsakymų laukimas gali užtrukti apie 2 valandas. Tuo metu turėtų būti atliekamas radiologinių tyrimų įvertinimas. Surinkus visus tyrimų atsakymus, įvertinus paciento būklę po paskirto pirminio gydymo, sprendžiamas papildomo gydytojo specialisto konsultacijos poreikis ir galutinio sprendimo priėmimas.

Tikslios statistikos Lietuvoje nėra, tačiau, remiantis kelių didžiųjų Lietuvos skubiosios pagalbos skyrių duomenimis, vidutinė trukmė nuo pacientų atvykimo iki galutinio sprendimo siekia iki 4 val. Toks rodiklis siektinas visame pasaulyje. Net ir itin pažangiose, senas skubiosios medicinos tradicijas turinčiose valstybėse pacientams vien gydytojo apžiūros laukti tenka 4 ar daugiau valandų.

Dažniausias skundas – skausmas

Skyriuje įtampos netrūksta. Gydytojas M. Ellikas sako, jog kartais sunku įvertinti – be reikalo į medikus kreipiamasi ar ne. Nusiskundimų įvairovė čia plati – nuo nosies niežulio iki mirštančio paciento, nes kiekvienam apsilankančiajam jo problema pati svarbiausia.

Skubiosios pagalbos koordinatorius tvirtina, kad gydytojams svarbus kiekvienas pacientas, tačiau laukiantiesiems neretai pritrūksta supratimo, kad jeigu neprieisi prie to paciento, kuriam pagalbos reikia tą akimirką, jo neteksi. Eilė ligoninėje juda ne taip, kaip, tarkime, banke, ypač jeigu atvykstate į Skubiosios pagalbos skyrių vien pasikonsultuoti.

Dažniausiai skundžiamasi krūtinės, pilvo skausmu, galvos svaigimu. Skausmą sunku išmatuoti. Galbūt žmogų jis vargina ne vienus metus, tačiau atėjo diena, kai asmuo psichologiškai pavargo nuo įkyraus skausmo, nors jis iš esmės kasdien toks pat.

„Žmogus, nieko nelaukęs, skuba į Skubiosios pagalbos skyrių. Mes galime padėti, tačiau tai nereiškia, kad galutinai išspręsime dešimt metų besitęsiančią bėdą. Lėtiniai skausmai ar ligos nėra priežastys, dėl kurių reikėtų kreiptis į Skubiosios pagalbos skyrių. Šeimos gydytojai turi daugiau informacijos apie pacientą, tad gali geriau jam padėti, o reikalui esant nusiųsti pas reikiamus specialistus“, – sako gydytojas, primindamas būti supratingesniems vieni kitų atžvilgiu ir tuo metu, kai dirba šeimos gydytojai, pirmiausia kreiptis į juos.

Anot M. Elliko, klystate, jei manote, kad, atvykus į Skubiosios pagalbos skyrių greitosios pagalbos automobiliu, jums bus greičiau atlikti tyrimai, nedelsiant paskirtas gydymas. Savo automobiliu atvykęs pacientas, varginamas staiga užklupusio stipraus skausmo, bus greičiau apžiūrėtas medikų nei tas, kuris dėl aukšto kraujo spaudimo, nejausdamas jokių kitų simptomų, į Skubiosios pagalbos skyrių atvyko išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą.

„Praktika rodo, kad dažnas greitąją pagalbą kviečiasi nepagrįstai“, – patvirtina gydytojas, dar kartą primindamas, jog, kreipiantis į medikus be rimto pagrindo, atimame pagalbą iš to, kuriam tikrai jos reikia.

Gydytojas sako, jog lietuviams būdinga kentėti iki „negaliu“. Tokie pacientai būna patys sunkiausi, kantriausi ir, pastebėta, tyliausi. Tie, kurie garsiai šaukia, neretai nėra pacientai, kuriems pagalbos iš tiesų reikia čia ir dabar. „Žinoma, būna išimčių“, – patvirtina jis.

Anekdotai – iš realaus gyvenimo

Įtemptą medikų darbą apsunkina viešosiose vietose gulintys, orientaciją praradę neblaivūs asmenys, kuriems praeiviai kviečia greitąją medicinos pagalbą. Anot gydytojo, suprantama, jeigu lauke –20 laipsnių, ant žemės gulinčiam žmogui gresia mirtis. Tačiau jei lauke +20 laipsnių, tai nereiškia, kad žmogui reikalinga skubi pagalba.

Prieš skambinant greitajai, patariama pirmiausia pajudinti žmogų ir paklausti, ar jam iš tiesų reikalinga medikų pagalba. Dažniausiai tokie asmenys nesiskundžia sveikata. Jie turi tik socialinių bėdų, kurias spręsti tenka policijai ir medikams, priverstiems tapti taksi, vežant žmogų iš taško A į tašką B. „Tai įneša sumaišties, pareikalauja papildomų resursų, apkrauna ir taip įtemptą mūsų darbą“, – sako gydytojas, akcentuodamas, kad reikia iš esmės spręsti šią įsisenėjusią sistemos problemą.

Artėja didžiosios metų šventės, per kurias Skubiosios pagalbos skyriuje būna gausu nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų, persivalgiusių, persigėrusių žmonių. Gydytojas pataria švęsti saikingai, kad didžiosios šventės nesibaigtų nemaloniais pojūčiais.

Tiems, kuriems neišvengiamai prireiks medikų pagalbos, patariama būti kantriems, nes medikai ne visada pajėgūs skubiai ir greitai suteikti pagalbą, ypač tuomet, kai pacientų kur kas daugiau nei tų, kurie ją teikia.

Anot gydytojo M. Elliko, situacijų skyriuje pasitaiko ir juokingų, kartais jos primena anekdotus. Buvo atvejis, kai pacientas kreipėsi pagalbos dėl mėlynuojančios pėdos. Tereikėjo vandens ir „bėda“, nuplovus mėlynos kojinės nudažytą pėdą, buvo kaipmat išspręsta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt