REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2017 m. Lapkričio 6 d. 10:13

Padangų ženklinimo etiketės ir testų rezultatai – naujas manipuliacijų įrankis

Vilnius

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


19251

2012-aisiais Europoje įsigaliojo reikalavimas visas lengviesiems automobiliams skirtas padangas klasifikuoti pagal tris eksploatacinius parametrus: pasipriešinimą riedėjimui, keliamą triukšmą ir sukibimą su šlapia kelio danga. Teoriškai ant kiekvienos padangos klijuojamas lipdukas su aiškiai suvokiamais simboliais užkoduota informacija apie šiuos dalykus turėjo tapti patikimu sufleriu technikos pasaulyje ne taip gerai kaip norėtųsi besiorientuojantiems vairuotojams. Praktiškai dėl šio ženklinimo aiškumo „kas yra kas?“ nė kiek nepadaugėjo. Greičiau atvirkščiai – ES etiketės atnešė naujos sumaišties ir tapo spekuliacijų objektu.

00.jpg

Geri norai

Vienodą padangų ženklinimą numatę Europos įstatymų leidėjai siekė užkirsti kelią pardavėjų spekuliacijoms apie padangos eksploatacines savybes, suteikti vairuotojams objektyvią informaciją kaip kas iš tiesų elgiasi, o drauge paskatinti gamintojus gerinti padangų eksploatacines savybes. Pagal sukibimą su šlapia kelio danga padangos skirstomos į 7 klases. Geriausių – A klasės padangų – sukibimas užtikrina net 30 proc. trumpesnį stabdymo kelią, nei „slidžiausių“ G klasės padangų. Tai reiškia, kad važiuojant 80 km/val. greičiu pastarąjį apavą mūvintis automobilis sustos maždaug 20 metrų toliau.

Tačiau automobilių ekspertai iš karto atkreipė dėmesį, kad padangų gamintojai kurdami naujus modelius atsižvelgia į maždaug 50 pagrindinių ir dar kone keturis kartus daugiau šalutinių kriterijų, todėl racionalų sprendimą priimti remiantis tik trimis parametrais tiesiog neįmanoma.

Bandymų metodai

Daugiausia ginčų kilo dėl žieminių padangų vertinimo. Problema glūdi tame, kad tiek vasarinės, tiek žieminės padangos bandomos iš esmės tokiomis pat sąlygomis: matuojamas tik sukibimas su šlapia kelio danga neatsižvelgiant į tokius esminius dalykus žiemą kaip stabdymas esant žemai temperatūrai ir sukibimas ant sniego ar ledo. Antai sukibimo kokybė nustatoma visas padangas – nepriklausomai nuo jų paskirties ir kategorijos – testuojant pliusinėje temperatūroje (vasarines 5–35 °C, o žieminės esant 2–20 °C temperatūrai).

Padangų prekybos bendrovės „Egzotika“ vadovas Rokas Lipeikis, komentuodamas šiuos dalykus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu egzistuojanti testavimo metodika tinkama tik vasarinėms padangoms, tačiau ES etiketės ant žieminių padangų gali stipriai suklaidinti.

„Visiškai akivaizdu, kad tuos pačius gaminius testuojant skirtingomis sąlygomis bus gauti kardinaliai priešingi rezultatai. Tarkim atšalus iki -5 °C, gerai pliusinėje temperatūroje „dirbusi“ padanga gali pralaimėti varžovei, silpnai atrodžiusiai vasariškomis sąlygomis. Šia prasme ES ženklinimas tikrai nėra geras sufleris. Viskas priklauso nuo padangas parduodančio konsultanto kompetencijos ir sąžiningumo“, – teigė R. Lipeikis.

Tituluotas ralio meistras ir didžiausio padangų pardavimo tinklo Lietuvoje įkūrėjas apgailestavo, kad bandymai manipuliuoti Centrinės ar netgi Pietų Europos rinkoms skirtų padangų testų rezultatais, siūlant jas pirkti šiaurietiško klimato zonai priskiriamos Lietuvos vairuotojams, yra ne kas kita, kaip žmonių mulkinimas, turintis tiesioginę įtaką eismo saugumui.

„Kai kurios bendrovės netgi savo reklamines kampanijas grindžia „geromis ES etikečių reikšmėmis“. Tokiais dalykais patikėję vairuotojai rizikuoja įsigyti visiškai Lietuvos rinkai netinkamas ir galinčias kelti didelį pavojų padangas“, – sakė „Egzotikos“ vadovas.

Kas kam tinka?

Apie painiavą, kurią renkantis žiemines padangas kelia ES ženklinimas, perspėjama oficialiame Suomijos padangų gamintojos „Nokian Tyres“ internetiniam puslapyje. Kompanijos specialistai akcentuoja, kad dabar padangų etiketės tam visiškai nepritaikytos, nes oficialūs bandymai tiesiog neatliekami tikromis žiemiškomis sąlygomis, kuriose Centrinės Europos šalių rinkoms skirtos kieto gumos mišinio padangos būtų pasiųstos į nokautą.

„Padangų etiketė renkantis žiemines padangas neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus: turėtumėte pastudijuoti nepriklausomą padangų lyginimo testą ar pasikonsultuoti su pardavimo ekspertu. Nedygliuotos žieminės padangos Šiaurės šalims yra pagamintos orientuojantis į čia dominuojančias sąlygas, kai dažnai būna labai slidu, yra ledo, sniego. Nedygliuotos padangos, skirtos Centrinės Europos šalims, sukurtos greitam važiavimui ant asfalto, todėl labai nukenčia sukibimas ant ledo ir sniego“, – rašoma nokiantyres.com.

Kompanijos ekspertai į klausimą „Ar derėtų rinktis žiemines padangas atsižvelgdamas tik į sukibimą su šlapiu paviršiumi?“, atsako pakankamai kategoriškai:

„Ne. Sukibimas su šlapiu paviršiumi yra nevienintelis svarbiausias saugumo aspektas, ypač Šiaurės žieminių padangų atveju. Žieminės padangos, pasižyminčios geru sukibimu su šlapiu paviršiumi, turi prastą sukibimą su ledu ir yra labiau pritaikytos centrinės Europos šalių švelnių žiemų sąlygoms. Padangų etiketė neatskleidžia visos informacijos apie žiemines padangas, t. y. kokioms žiemos sąlygoms jos tinkamos, o įsigyti tinkamas padangas tinkamoms sąlygoms yra esminis dalykas saugumui“, – pabrėžia Suomijos padangų gamintojai.

Padangų specialistai vienbalsiai sutaria, kad žiemą didžiausias prioritetas yra saugumas. Tačiau vienintelio teisingo atsakymo, kaip geriausia šią problemą spręsti, nėra.

„Deja, visiems keliams vienodai tinkamų žieminių padangų nebūna, tad tenka priimti įvairius kompromisus dėl kainos, komforto, pravažumo ar dilimo greičio. Jei vairuotojui labiausiai rūpi, kaip greitai automobilis sustos ir kaip tiksliai bus valdomas slidžiame kelyje, jis turėtų rinktis dygliuotas padangas, nes tai vienintelis „priešnuodis“ žiemą dėl slidaus kelio kylančioms problemoms. Visos alternatyvos, pagamintos iš minkštesnio ar kietesnio gumos mišinio, yra priverstos daryti kompromisus saugumo sąskaita“, – pabrėžia R. Lipeikis.

Minkštos gumos padangos yra šiek tiek tylesnės ir komfortiškesnės nei dygliuotos, jos puikiai įveikia sniegą, tačiau sunkiau nei dygliuotos padangos susidoroja su apledėjusiu paviršiumi. Taip pat jos mažiau efektyvios ant sauso ir ypač ant šlapio asfalto važiuojant didesniu greičiu. Minkšto gumos mišinio padangos sparčiau dėvisi esant šiltesniam orui ir važiuojant nuvalytais keliais.

Kieto mišinio žiemines padangas galima rinktis važinėjant nuvalytomis miestų nuvalytomis gatvėmis ar gerai prižiūrimomis pagrindinėmis magistralėmis. Jos puikiai tinka sausam ar šlapiam, šlapdriba padengtam keliui, tačiau važiuojant snieguotu arba apledėjusiu keliu sukibimas bus prastesnis nei minkštos gumos padangų, todėl teks vengti prasčiau prižiūrimų užmiesčio kelių. Jei nebus galimybės atidėti tokių kelionių esant sudėtingoms eismo sąlygoms, specialistai rekomenduoja rinktis dygliuotas arba minkšto mišinio padangas.

Renkantis ir tarpusavyje lyginant žiemines padangas labai svarbu atsižvelgti ar tikrai ant skirtingų „svarstyklių“ lėkščių yra tokio paties tipo ir gumos mišinio padangos. Bandant sugretinti „kietas“ ir „minkštas“ žiemines padangas rezultatai bus gali skirtis net dramatiškai metrų, tačiau visiškai neatspindėti jų tikrųjų „darbinių“ savybių žiemiškomis sąlygomis.

Kad skirtingo gumos mišinio padangų stabdymo kelias ant ledo skiriasi beveik dvigubai, tai iliustruoja pateikiami Rusijoje leidžiamo žurnalo „Autoreviu“ atlikto (2014 m.) testo rezultatai. Važiuojant dideliu greičiu dygliuotų ir minkšto gumos mišinio padangų, lyginant su kietomis padangomis, stabdymo kelias gali būti net 50 metrų ilgesnis.

1.jpg

Reiktų atkreipti dėmesį, kad pagal ES ženklinimą aukščiausius įvertinimus dažniausiai turi kieto mišinio padangos. Taip yra todėl, kad testuojama, ne tikromis žiemiškomis sąlygomis, o sąlyginai aukštoje temperatūroje ant šlapio asfalto. Tai klaidinantis dalykas – netgi „A“ klasės vasarines padangos prastai sukimba su šaltu sausu asfaltu, o esant -15 °C yra visiškai bejėgės. Turint galvoje, kad 75 proc. eismo nelaimių įvyksta būtent ant sausos kelio dangos, to niekaip negalima vadinti „smulkmena“.

2.jpg

Įdomu, kad garsių Austrijos ir Vokietijos automobilinkų klubų: ACE Lenkrad ir ARBÖ Autoclub Österreich bei Vokietijos sertifikavmo centro GTÜ (Gesellschaft für Technische Überwachung) bendromis jėgomis šiais metais atliktame kieto mišinio padangų 225/50R17 (H/V greičio indekso) teste aukščiausią „A“ klasę turinčios „Nokian WRD4“ padangos testuose ant šlapios dangos klasifikuotos tik 6 vietoje iš 8 bandytų padangų ir gerokai nusileido žemesnę klasę ( B ir C) turinčioms padangoms. Tarp kitko Nokian Tyres savo svetainėje prie testų įvertinimų publikuoja šių testuotojų testuose pasiektus savo padangų rezultatus ir didžiuojasi 2014 metais Nokian WRD3 kieto mišinio padangų pasiektomis pergalėmis, tad būtų sunku abejoti autoritetingų testuotojų vertinimais.

Nori nenori kyla klausimas ar gamintojai klaidina su etikečių informacija, ar jų bandymo sąlygos ir metodika pernelyg skiriasi nuo realių eismo sąlygų, ar tiesiog nesugebama užtikrinti trečiose šalyse gaminamų produktų kokybės, kad jų savybės būtų tokios, kokios deklaruojamos etiketėse?

4.jpg

Antai stabdymo kelias ant šlapios kelio dangos važiuojant kieto mišinio „Bridgestone Blizzak LM001“ padangomis priklausomai nuo greičio gali būti iki 20 metrų trumpesnis nei pasirinkus minkšto mišinio „Nokian Hakkapeliitta R2“. Tačiau, net ir pasirinkus kieto mišinio padangas ant šlapio asfalto ne visada sulauksite pageidaujamo stabdymo rezultato. Pavyzdžiui, Rusijoje esančiame fabrike pagaminta „Nokian W+“ padangą, nors ir yra kieto mišinio, bet turi labai prastą įvertinimą. Taip yra dėl to, kad kai kurie gamintojai taupumo sumetimais į savo gamyklas trečiose šalyse perkelia senas technologijas ir senus protektoriaus raštus. Todėl net garsiais prekiniais ženklais pažymėtos padangos dažnai gali smarkiai skirtis nuo analogų, pagamintų naudojant naujausias technologijas. Norint išvengti sudėtingų svarstymų ir nesumokėti nepagrįstai didelės kainos už garsų pavadinimą bei „vintažines“ technologijas, rekomenduojama visuomet pasitarti su šios srities profesionalais.

„Įvertinus, kad pagrindinis kriterijus žiemą yra saugumas, atsižvelgę į dažniausias vairavimo sąlygas padėsime vairuotojams išsirinkti optimaliai jų poreikius atitinkančias padangas ir pasiūlysime geriausius variantus visose kainų kategorijose“, – garantuoja R. Lipeikis.

Dar viena iš europinių padangų ženklinimo keistenybių – „A“ ES ženklinimo reikšmę dažniausiai turi tik keleto dydžių „gerosios“ padangos. Pavyzdžiui, 265/50 R19 „Nokian WR SUV 3“ padangos, kurios turi net dvi „A“ raides ir tai yra vienintelis ir visiškai nepopuliarus išmatavimas. Likusi absoliuti dauguma turi C, nemažai išmatavimų ir E raides, kas šiais laikais tikrai nėra priimtina kieto mišinio padangoms, tad matome, kad situacija yra visai priešinga nei reklamoje bandoma suformuoti nuomonė apie padangų savybes.

Bene įžūliausias vairuotojų mulkinimo triukas – padangų kilmės šalis. Kad ir kaip nuoširdžiai tikėtume, kad į trečiąsias šalis perkeltos gamybos linijos garantuoja identišką kokybę, mūsų patirtis yra šiek tiek kitokia. Priešingu atveju Rusijos rinkai skirtos „Nokian“ padangos į bandymų poligonus greičiausiai keliautų iš Rusijos fabriko. Tačiau dėl šventos ramybės testuose su konkurentais lyginamos Suomijoje pagamintos padangos. Internete klaidžioja video-anekdotas, kurio pagrindinė herojė padanga su viename šone išlietu įrašu „Made in Finland“, o kitame – „Made in Russia“. Žinoma, gali būti, kad tai tiesiog nesusipratimas, tačiau kas galėtų paneigti, kad taip padaryta specialiai? Kad pirkėjams būtų drąsiau rinktis „tokias pat geras kaip suomiška, tik rusiškas“ padangas.

befunky-collage.jpg

Reklama



REDAKCIJA REKOMENDUOJA