REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2018 m. Balandžio 4 d. 18:43

Olimpinės karatė Lietuvos čempionate – didėjanti konkurencija

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


33560

Lietuvos karatė federacija, atsakinga už į Tokijo olimpinių žaidynių programą įtrauktos kontroliuojamo kontakto karatė vystymą Lietuvoje, surengė antrąjį šalies čempionatą.

Panevėžyje vykusiame turnyre dalyvavo 41 sportininkas iš 14 klubų - Vilniaus „Karate-do“ (vadovė - Jurgita Januškaitė-Žilinskienė), „Karate akademijos“ (Rytis Bublevičius), Kauno „Samurajaus“ (Kazimieras Bartkevičius), „Fight gang“ (Mindaugas Ratkevičius), „Eros“ (Anželika Urbonienė), „Dao“ (Dainius Libnickas), Šaulių „Baltojo tigro“ (Egidijus Daknys), „Empi-do“ (Gintaras Mielinis), Panevėžio „Alfos“ (Alfonsas Valuntonis), Mažeikių „Žemaičio“ (Rolandas Volkovas), „Dano“ (Artūras Gerikas), Radviliškio „Kentauro“ (Arūnas Masalskis), Utenos „DSC/Impulso“ (Kąstytis Stankevičius) ir Pakruojo „Cunami“ (Valdemaras Kozlovas).

Geriausiai čempionate sekėsi „Baltojo tigro“ auklėtiniams - šiauliečiai tris kartus tapo čempionais ir du kartus užėmė trečiąją vietą. Antrojoje vietoje klubų įskaitoje liko „Karate-do“ (2 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medaliai), trečiojoje - „Alfa“ (2 aukso ir 1 bronzos medaliai). Iš viso bent po vieną medalį iškovojo 11 klubų sportininkai.

Sėkmingiausia turnyro dalyve galima vadinti „Karate-do“ vadovę J. Januškaitę-Žilinskienę, kuri tapo ir katos rungties, ir kumitė svorio kategorijos virš 68 kg čempione.

„Buvau motinystės atostogose, turiu 7 mėnesių dukrytę, todėl sugrįžimas ant tatamio man buvo tikras iššūkis, - sakė čempionė. - Tikėjausi patekti į prizininkių trejetus, tačiau tapau abiejų rungčių čempione, tad rezultatai tikrai pranoko lūkesčius. Smagu užlipti ant prizininkų pakylos pirmos vietos laiptelio, patekti į Lietuvos rinktinę ir pelnyti teisė atstovauti Lietuvai. Įrodžiau visiems ir sau, kad viskas įmanoma. Kai labai nori, niekas nesustabdo“.

Šotokan stilių daug metų propaguojančio „Karate-do“ sportininkams perėjimas prie olimpinių taisyklių nebuvo sunkus.

„Yra du esminiai skirtumai. Šotokan karatė varžybose kovojama iki 2 taškų, o olimpinėje - iki 8. Taip pat čia yra naudojama daugiau apsaugų“, - sakė sportininkė.

Anot pašnekovės, olimpinis pripažinimas tarp karatė sportininkų sukėlė nemažą pagyvėjimą.

„Pagyvėjimas tikrai pasijuto, padidėjo konkurencija tarp sportininkų. Yra didžiulis skirtumas tarp galimybės tapti pasaulio čempionu ir olimpiniu. Anksčiau net tokios galimybės nebuvo, nors visi pasvajodavo. Vien atsiradusi galimybė ir viltis jau yra didelis žingsnis pirmyn“, - tvirtino J. Januškaitė-Žilinskienė.

Lietuva garsėja stipriais karatė sportininkais, tačiau galimybes dalyvauti olimpinėse karatė varžybose vertinti kol kas dar anksti.

„Sportininkų turime, bet sunku yra tai, kad reikia važinėti į labai daug turnyrų, kurie vyksta ne tik Europoje. Jei nori būti geras sportininkas, užimti aukštą vietą reitinge, turi neatsilikti, kas mėnesį važiuoti, dalyvauti. Tai yra sudėtingiausia. Taip pat reikia kelti kvalifikaciją treneriams, dalyvauti seminaruose. Vis dėlto manau, kad ateityje turėsime ir gerų trenerių, ir gerų sportininkų“, - teigė čempionė.


Naujas iššūkis geriausių Lietuvos sportininkų lauks gegužę, kai Novi Sade (Serbija) vyks 2018 metų Europos čempionatas.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA