Angle down Atgal

Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo (II dalis)

Lietuvos žurnalistų grupės tyrimas parodė, kad buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė labiau rūpinosi savo įvaizdžiu, o ne realiu COVID-19 pandemijos sukeltu ilgalaikiu poveikiu piliečių mirtingumui. Lapkričio mėnesį pasipylusios koronaviruso komplikacijų sukeltos mirtys atkreipė nepriklausomų tyrėjų dėmesį į šalies gyventojų mirtingumo rodiklius, ypač – vieną jų, parodantį tikrąsias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos kokybę bei galimai pirmosios bangos suvaldymo metu padarytas grubias, tačiau nuslėptas klaidas.

Pirmąją dalį skaitykite:

Nueinanti valdžia paskui save palieka kapines: tyrimas rodo, kad perteklinis mirtingumas nerūpėjo

Pirmieji ėmėsi perteklinio mirtingumo tyrimo

Nuo valdžios institucijų nepriklausomoje Įrodymais pagrįstos medicinos grupėje (ĮPMG)pagrindais susibūrę Lietuvos mokslininkai ir medikai gruodžio pradžioje užbaigė savo iniciatyva atliktą Lietuvos gyventojų perteklinio mirtingumo tyrimą, kuris rodo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta kelis kartus daugiau žmonių, nei parodo oficiali statistika. Jų analizuotas Perteklinio mirtingumo tyrimas parodė, kiek daugiau žmonių numirė per tam tikrą laikotarpį, negu kad buvo galima tikėtis, sprendžiant iš istorinių duomenų.

„Peržiūrėję 20 metų Lietuvos mirtingumo statistiką, matome, kad pavyzdžiui, 50-ąją šių metų savaitę (lapkričio 7–13 d.) Lietuvoje turėjo mirti vos daugiau nei 700 asmenų, kuriems virš 50. Tačiau šiemet būtent šiuo periodu tokių asmenų mirė daugiau nei 1100. Iš jų oficialiai nuo COVID-19 – apie 170. Klausimas yra, nuo ko mirė likę 230 žmonių?“, – retoriškai klausia drauge su kitais nepriklausomais tyrėjais į perteklinio mirtingumo skaičius įsigilinęs duomenų analitikas Jonas Bačelis, neseniai pradėjęs dirbti Lietuvos statistikos departamente. “Ši mirčių perviršio tendencija stebima jau devynias savaites, nuo spalio vidurio. Kiekvieną iš tų savaičių 2020-ieji metai buvo rekordiniai mirčių skaičiumi”.

Tyrėjai po atlikto tyrimo konstatavo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių, nei parodo oficiali COVID-19 mirčių statistika. Nuo COVID-19sukeltų komplikacijų mirusių žmonių skaičius - tai tik ledkalnio viršūnė, tačiau oficialiai statistikoje nematomoje zonoje atsiduria tos žmonių mirtys, kurios, grupės manymu, greičiausiai įvyko dėl įvairių kitų pandemijos sąlygotų priežasčių.

„Tai yra nematomos pandemijos aukos, jų greičiausiai nebūtų, jei neplistų SARS-CoV-2 virusas. Taip, šie žmonės vieną dieną mirtų, bet kažkada vėliau, savo laiku. Tačiau jie miršta dabar“, – sako J. Bačelis.

Šaltinis: ĮPMG tyrimas
Šaltinis: ĮPMG tyrimas

Gruodžio 16-os dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis per pastarąsias devynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius. Pasak tyrėjų, didėjantis perteklinis mirtingumas Lietuvoje stebimas nuo spalio mėnesio ir trunka jau bent devynias savaites, kurios sutampa su pastarojo meto pandemijos banga Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, kurie atlikti 50+ amžiaus žmonių grupei, 42–50 savaitę Lietuvoje pagal pritaikytus istorinius duomenis tikėtasi 6426 mirčių, o užfiksuota 1960 mirčių daugiau nei tikėtasi. Tuo laikotarpiu nuo COVID-19 oficialiai mirė apie 670 asmenų. Tad nematomų pandemijos aukų toje amžiaus grupėje yra maždaug 1290 (beveik dvigubai daugiau nei oficialių aukų).

Pasak tyrėjų, šis reiškinys ypač ryškus vyriausios amžiaus grupės asmenų grupėje (80+ m.). Duomenų tyrime buvo atsižvelgta į paskutinių 20-ies metų Lietuvos gyventojų mirtingumą, taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda (skirtingas asmenų skaičius amžiaus grupėse ir lyčių kategorijos) taip pat atsižvelgta į bendrą mirtingumo mažėjimo tendenciją daugelio metų eigoje.

„Įvertinome kiekvienų metų demografinę sudėtį, amžių, lytį. Anksčiau gyveno mažiau senyvų žmonių, visame pasaulyje gyventojų amžius Lietuvoje tampa ilgesnis - į tai taip pat atsižvelgta. Dėl pritaikytų kruopščios analizės metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su šių metų duomenimis, o tai ir leidžia mums daryti šias išvadas“, – aiškina J. Bačelis.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia šis tyrimas, ekspertas sako: „Turime pripažinti tiesą, kad gyvenimas pasikeitė ir, jei norime iš situacijos išeiti su kuo mažiau aukų - turime kiekvienas permąstyti kasdienį savo elgesį“.

Du susisiekiantys indai

„Kai gydymo įstaigoms fiziškai nebėra galimybių suteikti paslaugų, nes patalpos užimtos, o medikai, kurie darydavo endoskopijas arba širdies tyrimus, nukreipiami COVID-19 pacientų priežiūrai, lėtinių ligų našta sunkėja ir po to tai pasireikš mirtingumu, kurio būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų perkrauta sveikatos apsaugos sistema“, –  sako Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.

Gydytojas prognozuoja, kad dėl pandemijos susiklosčiusi situacija ateityje smogs dar didesne jėga. „Moksliniais tyrimais įrodyta, jei vėžį diagnozuojame trimis mėnesiais vėliau, tai stipriai sumažina žmogaus išgyvenamumą penkerių metų laikotarpyje. Ateityje turėsime daugiau su širdies ligomis susijusių problemų, mažės žmonių darbingumas, o dalies žmonių dėl savalaikiai negautos pagalbos svarbiausios organizmo funkcijos turės būti palaikomos vaistais“, – apie galimas pandemijos poveikio pasekmes kalba M. Gedminas. Pasak jo, dabartyje padarytas klaidas ir menko visuomenės sąmoningumo pasekmes pamatysime per 2–5 artimiausius metus.

Kuo daugiau žmonių sirgs – tuo labiau taps perkrauta sveikatos apsaugos sistema, vis daugiau medikų gydys COVID-19 komplikacijų paveiktus ligonius, o tie, kurių ligos atvejai nebus skubūs, turės laukti, sako medikas. Kažkam tas laukimo laikas gerokai patrumpins gyvenimo laiką, o kažkam – galbūt kainuos gyvybę.

„Šiuo metu šalies ligoninėse ketvirtadalis ligonių yra gydomi dėl COVID-19, pusei šių pacientų tenka taikyti deguonies terapiją, o reanimacijoje jie sudaro daugiau kaip pusę sergančiųjų. Tai reiškia, kad koronavirusu sergantys ligoniai vyrauja, sistema iš esmės pradeda gydyti vieną ligą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, kuris taip pat taip pat yra prie LR Prezidentūros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupėje.

Jis sako esą įsitikinęs, kad jei dabar gydysim tik COVID-19 ir teiksim tik ekstra pagalbą, o visą kitą teks atidėti mažiausiai 2–3 mėnesiams, tai taip pat neabejotinai turės neigiamų pasekmių ateityje.

„Nebūtinosiomis dabar vadinamų paslaugų nesuteikimas taip pat didina sergamumą, invalidumą, o galiausiai ir mirštamumą, ir tai didelė problema“, – kalbėjo prof. K. Petrikonis.

Vis daugiau pajėgų – COVID-19 pacientams

Apie tai, kad ligoninių skyriuose, kuriuose turi būti gydomi koronaviruso paveikti pacientai, viršytos visos įmanomos vietos, 50-os metų savaitės pradžioje visuomenei pranešė pagrindinė koronovirusą Kaune gydanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė. Tuo metu ligoninėje buvo gydoma 214 pacientų, o koronavirusu sirgo 212 įstaigos medicinos personalo darbuotojų. Kitą dieną ligoninėje jau sirgo daugiau medikų nei buvo ligonių – 221. Viso nuo rugsėjo Kauno ligoninėje sirgo net 408 medicinos darbuotojai, kai per pirmąją bangą – vos 20.

Kitą dieną po šio pranešimo Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras konstatavo, kad užsipildžius Kauno ligoninės pajėgumams, pagal poreikį koronavirusu sergančių kauniečiu hospitalizacijai bus naudojamos atraminės ligoninės visame regione – Kėdainių, Jonavos, Marijampolės, Jurbarko, taip pat LSMU ligoninė Kauno klinikos.

Tačiau 50-os metų savaitės pradžioje vietų koronavirusu sergantiems buvo likę vos dviejose Kauno regiono ligoninėse – 7 Kėdainiuose (iš kurių 2 – reanimacijoje) ir 4 (1 iš jų reanimacijoje) – Jonavoje.

Vėliau LSMU Kauno klinikos pažadėjo artimiausiu metu suformuoti 145 papildomas vietas, iš kurių 5 – reanimacijoje.

Dar lapkričio 18 d. Kauno regione buvo 340 COVID-19 skirtų lovų ir 50 vietų reanimacijoje, palaipsniui, augant poreikiui, terapinių lovų skaičius išaugo iki 430, o nuo gruodžio 14 d. buvo planuojama, kad regione bus 520 terapinių lovų bei 55 vietos reanimacijoje su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV). Iš viso regione COVID-19 pacientų gydymui turėjo būti skirtos 575 lovos.

„Kitomis ligomis sergančių pacientų gydymas (…) tampa didele problema. Mes darome viską, kad medicinos pagalbą gautų visi – onkologinėmis, hematologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis bei ūmiomis būklėmis sergantys pacientai, pirmenybę teikiant skubiai ir neatidėliotinai pagalbai“, – žurnalistams sakė LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė. Ji teigė, kad Kauno klinikoms kol kas pavyko regione išlaikyti visų medicinos paslaugų spektrą, tačiau konstatavo, kad didėjant hospitalizuojamų COVID-19 pacientų skaičiui, ši situacija gali keistis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite