Angle down Atgal

Norėčiau būti toks protingas, kaip mano žmona po to

Kiekvienas turime naujamečių troškimų. Dažniausiai jie trumpi ir aiškūs – sveikatos, laimės, pinigų... Aš pamąsčiau, jog norai turėtų būti ne paprasti, o kažkuo netikėti. Kartą viena moteris manęs paklausė, ko labiau norėčiau: ar kad mane mylėtų, ar kad aš mylėčiau? Be abejo, maloniausia, kai tas jausmas abipusis, tačiau jeigu jau tegalima tik vienpusė meilė, pasakiau tiesą, jog norėčiau, kad mane mylėtų. Regis, nekoks aš žmogus. Bet nors nesumelavau.

O dėl naujamečių norų, tai pastebėjau, kad su metais jie slopsta ir į tokius norus pradedi žvelgti dargi su humoru. Supranti, jog norai norais, o gyvenimas gyvenimu. Atsiranda vis daugiau matančiųjų ateitį (pranašų, būrėjų, ekstrasensų...). Jų klausiame, ar mūsų norai išsipildys. O man, pagalvojau, užtektų ir to, kad būčiau toks protingas, kaip mano žmona po to: „Ar aš nesakiau?“

Praėjusio penktadienio tekste užsiminiau apie režisieriaus Richardo Curtiso Kalėdoms skirtą kino filmą „Tegyvuoja meilė“ ir
pats dar kartą jį peržiūrėjau. Pamąsčiau, jog visgi tai pats geriausias mano bet kada matytas kalėdinis filmas. Aišku, tinka jis ir Naujiesiems. O labiausiai įsiminė filme išgirstas pastebėjimas apie tai, jog kai Rugsėjo 11-ąją lėktuvai lėkė į mirtį, tai yra į „brolius dvynius“, niekas lėktuvuose nemąstė apie kerštą, o tik siuntė SMS žinutes, prisipažindami, kad myli.

Metų bėgsmas verčia pamąstyti apie laiką. Kodėl žmonės nebesifotografuoja po laikrodžiais? Anksčiau tokios nuotraukos buvo labai populiarios.

Gerą žinią žmonės nori išgirsti kuo greičiau, blogą – kuo vėliau. Kažkuris išminčius yra pasakęs, kad Žemė suktųsi gerokai greičiau, jei milijonai įsimylėjusių žmonių nemaldautų: „O, stabtelėk, akimirka žavinga!“ Bet Žemė gal visai sustotų, jei milijonai žmonių nešnabždėtų: „Greičiau, greičiau, greičiau!..“ Šiandien laikas eina labai keistai, net ir kalbos apie laiką šiandien labai keistos… Kur slepiasi laikas: kišenėse, už užuolaidų, laikrodyje? O slepiasi laikas, mano galva, ten, kur laiko nėra.

Maniau, jog meilės noras yra pats didžiausias. Bet dažniausiai, statistika byloja, mes prašome likimo ne jos, o, pavyzdžiui, sveikatos. Mat sergame. Sergame daug. Sergame ir gydomės. Palangoje kažkada buvo viena vaistinė, dabar jų, skaičiau, – 15. Šiauliuose mano jaunystės laikais, pamenu, buvo keturios vaistinės. Kur „Valerijonas“, dar kita Vilniaus g. turgaus link, šalia „Eglės“ ir pakeliui į geležinkelio stotį. Nors gal ne visas pamenu, pietinio rajono tuomet dar nebuvo. O kiek jų dabar?

Sausio 1-oji – Naujųjų metų pradžia – pažadų sau diena. Pasižadame nuo tos dienos nebevartoti alkoholio, neberūkyti, laikytis dietos, puoselėti sveiką gyvenimo būdą, mokytis užsienio kalbos... Tai pasižadame, ir prasidedant savaitei, bet pirmoji Naujųjų metų diena – visai kas kita. O kitais metais sausio 1-oji – ir pirmadienis, tad geresnės dienos pažadams nė būti negali.

Į klausimą, ar tiki likimu, Apvaizda, garsus saksofonininkas Petras Vyšniauskas atsakė, kad kai groja Dievui, įgyja pasitikėjimo, ramybės ir pilnatvės, o kai groja žmonėms, gauna aplodismentų, pavydo, neapykantos, ordinų, premijų, šmeižto, gėlių, garbinimų ir apkalbų. Gal todėl sako, kad netikintys muzikantai labai daug pinigų uždirba.

Kokia tikimybė, kad 2018-ieji bus sėkmingi? Pasirodo, tikimybė laimėti loterijoje (tarkime, „Teleloto“) yra viena iš beveik 2 mln., bet tikimybė, kad jus iki laimėjimo nutrenks žaibas – keturis kartus didesnė (1 iš 500 tūkst.), tikimybė, kad, prieš laimėdami, paskęsite vonioje – beveik tokia pat (1 iš 585 tūkst.). O jei sumanysite ką nors tokio, ką tikitės patys padaryti, tai tikimybė tapti šventuoju įmanoma, bet 10 kartų sunkiau – 1 iš 20 mln. Tikimybė, kad jei nieko neveiksite, susirgsite hemorojumi – 1 iš 25. O jei dar dėl loterijos bilietų, tai esu įsitikinęs, kad garbaus amžiaus vyriškiui susirasti supermodelį daug kartų lengviau, nei laimėti loterijoje. Ir dar pastebėjimas – nepirkite loterijos bilietų, matant vaikams. Nemokykime jaunų žmonių tikėti kvailomis viltimis.

Nustebino neseniai perskaityta žinia, kad įtakinga tarptautinė astronomų grupė pareikalavo kardinaliai reformuoti tradicinį dangaus sferos dalijimą ir pradėti naudoti papildomą 13-ąjį Zodiako ženklą, kurį siūloma pavadinti Gyvatnešiu, kaip ir to paties vardo žvaigždyną. Aiškinama, kad per šimtmečius pasikeitė Žemės judėjimo orbita ir Saulė per metus aplanko jau daugiau nei 12 žvaigždynų. Naujasis ženklas įsiterptų tarp Skorpiono ir Šaulio ir būtų skirtas tiems, kurie gimė tarp lapkričio 30-osios ir gruodžio 17-osios. Be to, sumažėtų dienų skaičius kitiems ženklams, o daliai žmonių pasikeistų dangaus globėjai. Jei 13-ojo Zodiako ženklo tema bus labiau eskaluojama, tai gali sukelti horoskopais tikinčių žmonių paniką, nes nemaža jų dalis yra itin susitapatinę su „savo“ Zodiako ženklu.

Girdėjau šnekant, jog viską valdo ne Zodiako ženklai, o paprasčiausia reklama. Žurnalistas, komunikacijos ir verslo konsultantas, etiketo specialistas, humoristas, aktorius Giedrius Drukteinis sako paskaičiavęs, kad su reklamomis ir prekių ženklais susiduriame penkis tūkstančius kartų per dieną. Man šis skaičius pasirodė nerealus, bet, geriau pagalvojus, kiekviename parduotuvės lange, laikraščio ar žurnalo puslapyje, bet kurioje TV laidoje, norime ar nenorime, reklamą ir prekių ženklus regime. Regime ant maisto pakuočių, drabužių etikečių, automobilių grotelių, elektroninių prietaisų, pastatų, lėktuvų, net ginklų. Nors ne visi plotai reklamoms išnaudoti, juk galėtų ji puikuotis ir ant pakelėse besiganančių karvių šonų. „Pirkite degtinę „Stoličnaja“ ir Naujus metus sutiksite sostinėje!“ Nutariau pažįstamam dailininkui padovanoti dažų. Ant jų tūtelės užrašas: „Dažai mėgėjams ir profesionalams.“ Visi mes virstame „Maximomis“. Miestas ir kaimas dabar skirstomi pagal tai, ar turi prekybos centrą.

Visi pataria skaityti perkamų maisto produktų sudėtį, o jeigu galite, nepirkite produkto, kuris turi sudėtį. Jeigu produkto sudėties nėra, labai gerai: kruopos yra kruopos, bulvės yra bulvės, agurkai yra agurkai, pomidorai yra pomidorai ir t. t. Kaip bebūtų keista, mėsa turėtų būti mėsa, bet štai sudėtį ji turi. Blogiausi – padažai. Jų sudėtį ypač reikia išstudijuoti, nes ant medžio neauga. Nors vienas mano bičiulis sako visiškai nesirūpinantis, ką valgo, nes, anot jo, žodis „vegetaras“, kildinamas iš senosios lotynų kalbos, reiškia „blogas medžiotojas“.

Baigiantis metams, sužinojau, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra nuomonės, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gera, bet kita pusė mano, kad į bloga. Skaičiau, kad geros ir blogos informacijos apdorojimas tuo pačiu metu negali vykti, todėl apie pusę laiko dėmesys apdoroja gerą informaciją, o kitą pusę laiko – blogą. Arba atvirkščiai. Šis geros ir blogos informacijos apdorojimo procesas ir vadinasi nuotaika.

Kas dažniau liūdi: moterys ar vyrai? Moterys sako, kad jos. Man, kaip vyrui, atrodo, kad vyrai. Moterys geriau skiria kvapus, geriau girdi, geriau mato naktį, greičiau pabunda. 95 proc. moterų kada nors yra sulaužiusios savo ištikimybę, bet tik... kirpėjui. Vienoje anketoje pastebėjau, kad moterys, pasisakančios prieš Kovo 8-osios šventimą, vis tiek skiltyje apie dovanas išvardija, kokių dovanų tą dieną lauktų. Tiesa, bent man neoriginalu pasirodė, kad norimų dovanų sąraše daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondenčių pasirinko kosmetiką ir parfumeriją. Toliau normaliau – antroje labiausiai pageidaujamų dovanų sąrašo vietoje atsidūrė kelionė (28 proc.), trečioje – romantiška vakarienė (26 proc.). Keista, kad dar nėra lietuvaičių moterų grožio dienos. Pritariu siūlymams paskelbti ją per Barboros Radvilaitės gimtadienį – gruodžio 6 d. Nors gal geriau tiktų jos mirties diena – gegužės 8-oji. Pavasaris.

Bendraujant su moterimi, visada reikia būti budriam. Jei moteris tavęs klausia: „Ar tau graži kitoje gatvės pusėje einanti mergina?“, mielieji vyrai, jokiu būdu negalima atsakyti „Taip“. Bet negalima atsakyti ir „Ne“. Patarčiau tokiu atveju atsakyti žodeliu „Kur?“.

Anekdotas. Gal šis anekdotas daugiau apie vyrus nei apie moteris, bet tikiu, kad moterims jis patiks.

Iš Amerikos į gimtinę Lietuvą grįžta pagyvenusi ponia ir ieško pirmosios savo meilės – jaunuolio, su kuriuo likimas išskyrė. Pagal jos skelbimą susirenka gal dešimt seneliukų. Moteris iškart atpažįsta savąjį.

– Kaip mane atpažinai? – klausia seneliukas.

– Iš švarko, mielasis, iš švarko.

Tarp į lietuvių kalbą išverstų Harukio Murakamio knygų išskirčiau „Žmogaus Avies Kalėdas“ – šiltą pasakojimą, tarsi mielą kalėdinę pasaką. Murakamio Žmogus Avis atsiduria paslaptingoje šalyje, kur sutinka daug nepaprastų veikėjų: Sukčių Dešinėn ir Sukčių Kairėn, 208-ąją ir 209-ąją, ponią Jūrvarnę ir Ničnieką, kuriuos įsivaizduoti padeda gausūs knygos piešinėliai. Patyręs daug linksmų istorijų, radęs begalę puikių draugų, Žmogus Avis pagaliau sutinka ir ieškotą Kalėdų šventę.

Susirandu internete, kas organizuoja šventes: „Artėja šventės. Svarstote, kur ir kaip jas švęsti? Norisi ko nors naujo, nes esate pavargęs nuo banalių pasisėdėjimų užstalėje, o nuobodžios kalbos jau įkyrėjo? Šis pasiūlymas kaip tik Jums!“ Perskaičiau tuos pasiūlymus ir nusivyliau – viskas sena, tie patys sveikinimai, tostai. Organizatoriai reklamuodamiesi meluoja. Pasirodo, nelengva originaliai atšvęsti šventes. Oi, nelengva!

Per vieną naktį niekas nepasikeis, visgi iš naujamečių sveikinimų įstrigo štai toks: „Būkite užsispyrę, siekdami savo laimės, gerovės ir tobulėjimo!“ Baigti norisi bulvare sutikto bičiulio žodžiais: „Ne viskas pasauly taip juoda...“ Juk Lietuvoje patys gražiausi saulėlydžiai pasaulyje. Ką turim, tai turim. Artėjant naujametėms šventėms, pamąsčiau, jog nuostabiausias vaizdas bent man būtų toks: jei įžeistasis po ilgo nekalbėjimo laiko prakalbintų įžeidėją. O šiaip jau ateinantys metai džiaugsmingiausi bus šunims.

Dažnai į klausimus ieškome labai sudėtingų atsakymų, nors gyvenime viskas paprasta.

– Kokios aplinkybės lėmė, kad Jūs šiandien šimtametis?

– Mano gimimo metai – 1917.

Kaip, belaukiant Naujųjų, praskaidrinti paskutines iki jų likusias tamsias dienas? Siūlyčiau įsigyti knygą „1 000 juokingiausių dalykų, kurių dar nepasakei“ ar „Ką sakyti, kai nėra, apie ką kalbėti“. Tiesa, kol kas jos išleistos tik anglų kalba, nors būtų gerai, kad ir lietuviškai pasirodytų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite