REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2022 m. Balandžio 29 d. 20:10

Niež­tin­tys bė­ri­mai ga­li reikš­ti ne tik aler­gi­ją

Šiauliai

Der­ma­ti­tu ser­gan­tys žmo­nės daž­nai pa­ti­ria li­gos re­mi­si­jos bei įkarš­čio ban­gas. No­rint su­kont­ro­liuo­ti der­ma­ti­tą, bū­ti­na re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais. (Buraratn nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


214582

Sau­sa oda, bė­ri­mas raus­vais spuo­ge­liais ar pūs­le­lė­mis, pa­ti­nu­si, į nu­de­gu­sią pa­na­ši oda ar nie­žė­ji­mas ne­bū­ti­nai reiš­kia stai­ga at­si­ra­du­sią aler­gi­ją. Vais­ti­nės ve­dė­ja Lau­ra Moc­ku­tė paaiš­ki­na, kad mi­nė­ti simp­to­mai ga­li sig­na­li­zuo­ti ir der­ma­ti­tą, ku­rio ne­pa­ža­bo­jus, ga­li­ma rim­tai ap­sun­kin­ti kas­die­ny­bę.
 

Kas yra dermatitas?

Dermatitas yra bendrinė odos, kurioje vystosi uždegimas, būklė. Dermatito rūšių yra iš tiesų daugybė: atopinis dermatitas, geriau žinomas kaip egzema, kontaktinis dermatitas, dishidrozinis dermatitas, seborėjinis dermatitas ir daug kitų. Kiekvienas šio susirgimo tipas priklauso nuo skirtingų indikacijų.

„Dermatito atsiradimą gali lemti mūsų imuninė sistema, paveldimumas, aplinka, nuolatinis stresas, įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, didelis oro užterštumas, kai kurie kvepalai, taip pat kontaktas su tam tikrais chemikalais. Akivaizdu, kad dermatitu susirgti gali labai plataus amžiaus spektro žmonės – nuo kūdikių iki senjorų“, – sako vaistininkė.

Atopiniu dermatitu dažniau serga moterys bei tie, kurių šeimos narys sirgo dermatitu, šienlige ar astma. Kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia fabrikų, restoranų darbuotojams bei sodininkams, mat jie dirba su gausybe įvairių medžiagų, chemikalų, produktų ar augalų.

Dishidrozinis dermatitas dažniau aplanko tuos, kurie daug prakaituoja, gyvena karštame klimate, dažnai maudosi vandens telkiniuose. Seborėjinį dermatitą, dažniausiai pasireiškiantį pleiskanomis, sukelia riebalų liaukų grybelis, taip pat genetinė šeimos istorija.

Svarbu žinoti, kad žmonės, sergantys dermatitu, neretai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis: įvairiomis alergijomis, astma, nerimo bei miego sutrikimais ar depresija.

Pirmieji simptomai

„Pirmieji dermatito požymiai gali būti paprastas niežėjimas ir tam tikrų vietų paraudimas. Rausvos, sausos ir niežtinčios dėmelės gali formuotis įvairiose kūno vietose: ant rankų, alkūnių, kaklo, kelių, pėdų, galvos odos, veido ar ausų. Vėliau oda patinsta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanų, įtrūkimų, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar net skausmas. Kai kurios dermatito rūšys atsiranda net aplink akis, nosies bei burnos viduje ar ant lytinių organų, o tai – iš tiesų skausmingos vietos“, – pasakoja vaistininkė.

Daugelis, išvydę dermatito paveiktą žmogų, bijo su juo kontaktuoti, nes galvoja užsikrėsiantys. Visgi tai tėra mitas, nes nė vienas dermatito tipas nėra užkrečiamas. Vaistininkė nuramina, pridurdama, jog dermatitas dažnai sukelia diskomfortą ar neigiamų emocijų, tačiau skausmą – retai.

„Visgi jei žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių. Visa tai padidina bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, tai gali virsti rimtomis bėdomis. Pastebėjus pirmuosius galimus dermatito požymius, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar dermatologą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą“, – įvardija L. Mockutė.

Ligos trukmė ir gydymas

Vaistininkė paaiškina, kad ligos trukmė priklauso nuo įvairių organizmo, aplinkos faktorių. Dermatitas kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai pasitaiko, kad šis susirgimas žmogų lydi visą gyvenimą. Pasak jos, svarbiausia išmokti kontroliuoti ligą.

„Dermatito požymių medikamentinis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Vieniems padeda stipriai drėkinantys kremai ar fototerapija, kitiems prireikia kalcineurino inhibitorių, kortikosteroidinių tepalų, biologinių injekcijų, geriamų vaistų, antihistamininių vaistų ar net antibiotikų.

Sergant šia liga, taip pat rekomenduojama vengti ją sukeliančių kontaktų, aktyviai drėkinti odą, nesikasyti, nepersikaitinti saulėje, naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės, dušo želę ar muilą be pridėtinių kvapiklių, mažinti streso lygį“, – pasakoja L. Mockutė.

Pranešimas spaudai

 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA