Netikėta dovana – koncertai iš balkono

Kaunas
Sekmadieniniais 17 valandos muzikiniais koncertais iš balkonų Onutė Kupčiūnienė svajoja „užkrėsti” kuo didesnį bendraminčių būrį. Asmeninio archyvo nuotr.
Virginija Šimkūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Velykų sekmadienį, kai ne vienuose namuose šventinė ramybė pynėsi su tądien įprastai nesutiktų, nepamatytų, ranka nepaliestų artimųjų ilgesiu, 17 valandą atsivėrė vieno Kaišiadorių devynaukščio penktojo aukšto balkono langas, ir po pavasarėjantį miestą pasklido akordeono muzika. Į savus balkonus ji išviliojo ir aplinkinių namų žmones, kurie pirmą kartą gyvenime gyvo garso koncerto klausėsi savo namuose.

Kai skaitysite šį „Atspindžių“ numerį, mūsų mieste jau bus praėjęs dar vienas toks stebuklingas sekmadienis. Ir, tikriausiai – ne tik mieste. O tądien, pirmąjį kartą, kartu su šios šaunios akcijos „Grojam“ sumanytoja ir mūsų visų mylima bei gerbiama akordeono virtuoze Onute Kupčiūniene gretimo namo balkone grojo jos mokinukė Guostė Dambrauskaitė, akordeono garsais pavasarį ir viltį šaukė kiti – jaunesni ir vyresni mokytojos auklėtiniai Vytautė Janulytė, Augustas Jakštas, Gabija Pupalaigytė, Greta Morozovaitė, Algirdas Urbanavičius, Danas Pečkys, buvęs mokinys Arnoldas Taparauskas...

– Grojome kas kur, kiekvienas pas save. Aš išėjau į devynaukščio balkoną, atsidariau langą ir...pasiunčiau dangun pramoginės akordeono muzikos kūrinių puokštę. Akustika puikiausia, kaip šv. Kotrynos bažnyčioje!

Jau po pirmosios miuzetės išgirdau plojimus, iš kitos pusės nuaidėjo AČIŪ, o viena moteris iš gretimo penkiaaukščio įsitaisė balkone su kavos puodeliu, klausėsi iki pat pabaigos ir siuntė man oro bučinius, - apie pirmąjį neįprastą koncertą įspūdžiais dalinosi Onutė Kupčiūnienė. – Geras tas bendrystės jausmas – kai groji ir žinai, kad kartu su tavimi, nors toliau, ne šalia tavęs, groja kiti...

Onutė Kupčiūnienė sako, jog sumanymas surengti tokią akciją kilo spontaniškai, todėl iki 17 valandos suspėjo paskambinti ne visiems, kuriuos norėjosi pakviesti. Kol rinko telefono numerius, kalbėjo, kvietė, laikrodžio rodyklės sukosi sparčiai, tad telefoną teko padėti į šalį ir skubėti į balkoną. Užtat kitam kartui tarėsi gerokai iš anksto. – Smagu, kad jau „pasirašė“ mokytoja Regina Griesiuvienė, gavau žinutę iš Rimutės Lukoševičienės. Prisijungti žadėjo Simona Tamošiūnaitė, kiti mokiniai. Mintyse „perkratinėju“ mūsų rajono muzikantų sąrašą, ieškosiu kontaktų ir kviesiu, - Onutė Kupčiūnienė pasiryžusi tokių koncertų „bacilą“ sėti ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje, užsienyje. Jau spėjo susisiekti su kolegomis iš Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio. Labai nudžiugino atsiliepęs buvęs mokinys Rokas Naudžiūnas, kuris šiuo metu gyvena Norvegijoje, į šią šalį išsivežęs ir savo akordeoną. Dar norisi pakviesti buvusią mokinę Ramintą Mačiulytę, gyvenančią Vokietijoje.

Su buvusiais mokiniais palaikanti ryšį O. Kupčiūnienė žino, jog svetur Raminta taip pat iškeliavo su akordeonu. Buvusiai mokinei Marijai Petrylaitei – sostinėje dirbančiai kardiologei – ko gero, dabar įtemptos dienos, tačiau mokytoja tikisi, jog kurį nors sekmadienį 17 valandą Marija turės galimybę prisijungti prie bendro koncerto. Onutės Kupčiūnienės sumanymas, Kaišiadorių meno mokyklos direktorės E. Švelnikienės pavadintas „prevencija nuo viruso“, auga tarsi nuo kalno paleista sniego gniūžtė. Mokytoja viliasi, kad į akciją „Grojam“ įsijungs ne tik akordeonistai.

Juk, pavyzdžiui, Italijoje, kuri pirmoji pradėjo koncertus iš balkonų, dominuoja pučiamieji... Po pirmojo koncerto susilaukta daugybės šiltų atsiliepimų, palaikymo, o ne vienas, gyvenantis tolėliau nuo Onutės devynaukščio, pasiryžo sekmadieninio koncerto paklausyti ateiti į kiemą. Malonu, tik teko priminti, kad reikia laikytis karantino metu rekomenduojamo saugaus atstumo. Nors – vietos aplink namą pakankamai. Kodėl koncertams pasirinko būtent 17 valandą? Pasak mokytojos, tokiu metu garsai nieko netrikdo – paprastai net mažieji jau būna pabudę po popiečio miego, tad galima drąsiai muzikuoti. Jau esame įpratę, kad Tautiškai giesmei vieną dieną ir valandą susijungia lietuviai visame pasaulyje. Gal tokia akcija taps ir muzikos koncertai?

Geras jausmas stebėti, kaip gimsta tokie sumanymai. Iš vieno žmogaus. Jo didžiulio noro ir meilės tam, ką daro, ką turi savyje. Tas neišsemiamas lobis Onutei Kupčiūnienei yra muzika, akordeonas. Groja nuo penkerių metų. Grojo mokykloje, konkursuose, koncertuose, studijų metais – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Kaišiadorių muzikos mokykloje išugdė ir tebeugdo jaunuosius akordeonistus (karantino laikotarpiu pamokos su kiekvienu mokiniu atskirai vyksta šiuolaikinių technologijų pagalba), o vis tiek – neatsigrojo iki soties tiek, kad po pamokų padėtų į šalį akordeoną kaip darbo priemonę.

Dažnai muzikuoja tiesiog sau. Sukaupta patirtis, aukštas meistriškumas O. Kupčiūnienei leistų surengti apie 5 valandų trukmės koncertą, kuriame nė vienas kūrinys nesikartoja... O širdis kviečia nepaliaujamai ieškoti naujų, turtinti repertuarą. Štai karantino laikotarpiu dar kartą peržiūrint „Riešutų duoną“ „užkabino“ dainos melodija.

Paskubomis nubraižiusi popieriuje penklinę (parduotuvėms užsidarius natų sąsiuviniai išseko), užrašė melodiją – ji gali taip – užrašyti iš klausos. Ir nusiuntė mokiniams kaip namų darbą... Kas žino, gal iš kurio nors balkono netrukus pasklis ir ši – svajinga ir kartu nostalgiška melodija, primenanti, jog niekas – net karantinas, kai esi atskirtas nuo gyvo bendravimo – iš žmogaus negali atimti to svarbiausio, didžiausio turto, kuris yra jo viduje. Žinoma, jeigu yra... Bet būna žmonių to turto sukaupusio tiek daug, kad gali dalintis.