Angle down Atgal

Nesutaria dėl kitų metų šalies biudžeto

Finansų ministerija kitų metų biudžetą, jame numatant 16,48 mlrd. eurų išlaidas, planavo, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) narėms vis dar taikomas fiskalinės drausmės nuolaidas. Visgi Lietuvos bankas (LB) šią savaitę Seimui parengtoje išvadoje klausė, ar, ekonomikai sėkmingai atlaikius pandemijos iššūkį, 2022 m. valstybės išlaidų nevertėtų planuoti griežčiau, – netaikant šių išskirtinių sąlygų. Ministerija savo ruožtu tikina, kad lankstumu piktnaudžiaujama nebus ir 2023 m. biudžeto deficitas atitiks visas ES fiskalinės drausmės normas.

ES valstybėms kitais metais dar bus taikomos lankstesnės Bendrijos Stabilumo ir augimo pakto fiskalinės drausmės taisyklės, pavyzdžiui, valstybių narių biudžetų deficitas galės viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP. Dėl pandemijos sukeltos ekonominio nuosmukio Sąjungoje rizikos ES valstybėms 2020 m. kovą buvo leista laisvai priimti neatidėliotinas priemones ir didinti išlaidas, nepaisant galimų padarinių biudžeto balansui. Numatytomis išlygomis pasinaudojo ir Lietuva, kitų metų biudžeto išlaidas planavusi, atsižvelgiant į šias dar kitąmet galiosiančias nuolaidas. Tai reikš, kad ES toleruos didesnes valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą nei iki pandemijos.

Vienas iš LB išvados dėl valstybės biudžeto rengėjų banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas teigė, kad pandemijos pradžioje, esant dideliam neaiškumui dėl jos poveikio ekonomikai ir valdžios finansams, taikyti išskirtines sąlygas šalies ūkiui reikėjo. Vis dėlto LB atstovas abejoja, ar lengvesnių fiskalinės drausmės sąlygų reikia ir kitais metais, kadangi pandemijos metu Lietuvos ekonomika beveik nenukentėjo, o prognozuojant ateities ūkio būklę nežinomybės likę gerokai mažiau.

„Atskiros sritys buvo paveiktos, bet, bendrai paėmus, nuosmukio praktiškai nepatyrėme. Jeigu žiūrime iš šių dienų perspektyvos, turime vakcinaciją, ką tuomet buvo sunku įsivaizduoti. Tai rodo, kad neapibrėžtumas dėl pačios pandemijos eigos ir dėl ekonominės padėties yra gerokai sumažėjęs. Ekonomikos padėtis susiklostė gerokai palankiau, nei tuo metu buvo galvojama“, – Eltai sakė V. Tuzikas.

„Mums kelia klausimų toks automatinis pratęsimas. Būtų prasminga žiūrėti ir į realias aplinkybes, ar iš tikrųjų dabar galima tikėtis, kad bus kokia nors ekonomikos suirutė, krizė ar panašiai“, – mano jis.

LB ekonomisto nuomone, ministerija turėtų aiškiai įvardyti, kodėl išskirtinių aplinkybių galiojimas turi būti pratęstas bei kodėl Lietuva negalėtų taikyti griežtesnių fiskalinės drausmės taisyklių jau dabar.

„Galbūt ir yra kažkokios kitos priežastys, dėl ko tos išskirtinės aplinkybės buvo numatytos. Bet, mūsų supratimu, reikėtų tiesiog labai aiškiai įvardinti, kad dėl tam tikrų priežasčių tos aplinkybės dar metams pratęsiamos“, – tikino V. Tuzikas.

Ministerija: lengvesnėmis sąlygomis piktnaudžiaujama nebus, biudžeto deficitas toliau mažės

Eltos pakalbintas finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, minėdamas priežastis, akcentavo, kad Stabilumo ir augimo pakto išlygos ir kitiems metams galioja visos ES mastu, o Bendrijos institucijoms svarbu, kad visų valstybių narių fiskalinė politika būtų suderinta. M. Liutvinskas pabrėžia, kad pati Sąjunga rekomenduoja neskubėti ir prie griežtesnių fiskalinės drausmės nuostatų grįžti pamažu.

„Tiek Europos Komisija, tiek Taryba (ES finansų ministrų taryba – ELTA) dirba daug, kad ES fiskalinė politika, ypač euro zonoje, būtų koordinuojama tam, kad būtų užtikrintas tiek tvarus atsigavimas, tiek ir augimas. Tarybos rekomendacijose, kurios buvo patvirtintos visų šalių narių, pabrėžiama būtinybė vis dar išlaikyti palaikančią fiskalinę politiką, po truputį, žinoma, ją normalizuojant ir atitraukiant paramą iš sektorių, kur ji yra nereikalinga. Bet kas pabrėžiama, kad jokių staigių judesių daryti nereikia“, – vieną iš argumentų išlaikyti išskirtines aplinkybes įvardijo viceministras.

„Pasižiūrėjus į skaičius, nepaisant to, kad galioja tos išskirtinės aplinkybės ir Stabilumo augimo pakto išlyga, visos ES narės, po truputį atsigaunant ekonomikoms, mažina deficitus. Tai daro iš lėto, pamatuotai, kad nebūtų sukurtas šokas ekonomikos augimui“, – pažymi M. Liutvinskas.

Jis nurodo, kad išskirtinių aplinkybių galiojimas netrukdo ES šalims, tarp jų ir Lietuvai, žingsnis po žingsnio grįžti prie subalansuotų biudžetų: šalys sėkmingai mažina savo biudžeto deficitus ir neketina piktnaudžiauti suteiktu lankstumu. Tą esą atskleidžia ir Lietuvos pavyzdys, kurios pajamų ir išlaidų balanso netolygumai mažėja kasmet – nuo beveik 10 proc. 2020 m., 6,9 proc. šių metų viduryje, iki planuojamų 3,1 proc. kitąmet. Tai, pasak M. Liutvinsko, yra požymis, kad grįžtame prie fiskalinės drausmės.

„Deficitas laipsniškai mažinamas, tą darant pamatuotai, kad tai neturėtų efekto ekonomikos augimui. Tai leidžia stabilizuoti ir skolas, ką matome vėlgi iš savo projekcijų. (...) Matome, kad po truputį yra grįžtama prie fiskalinės drausmės, tai daroma ir Lietuvoje. Deficito mažėjimas daugiau nei vienu proc. punktu, iš principo, atitinka tai, kas parašyta fiskalinėse ES taisyklėse, nors jos išskirtinių aplinkybių laikotarpiu nėra taikomos“, – dėstė finansų viceministras.

„Mūsų biudžeto deficitas, pagal Finansų ministerijos planus, augant ekonomikai mažės žemiau trijų procentų“, – pozityvias tolesnio šalies ūkio balanso prognozes atskleidė M. Liutvinskas.

Išlaidoms ir deficitui mažinti dar ne laikas

Finansų viceministras taip pat paragino nepamiršti, kad, nors šalies ekonomika per pandemiją atsilaikė bene puikiausiai visoje ES, jos augimas yra pakankamai sveikas ir stiprus, o valstybės finansų deficitas kitais metais mažės, neapibrėžtumas 2022 m. niekur nedings: lėšų poreikis pandemijos valdymui išlieka.

„Ir kitais metais dar reikės numatyti papildomų lėšų dorotis su pandemija ir jos padariniais, tai yra padaryta kitų metų biudžeto projekte. Natūraliai iš to „minuso“, į kurį įeita dėl pandemijos, reikia po truputį išeiti. Efektas valdžios sektoriaus finansams yra liekamasis“, – pažymi Finansų ministerijos atstovas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu patikino, kad Lietuva šiuo metu kovoja ne tik su pandemija, bet ir migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, todėl, siekiant suvaldyti dvi krizes vienu metu, didesnės valstybės išlaidos būtinos.

„Ateinančių metų biudžetas planuojamas, atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, su kuria Lietuva susiduria tiek dėl migracijos iššūkių, tiek dėl pandemijos valdymo. Tai reikalauja papildomų išlaidų, kurios ir yra numatytos ateinančių metų biudžete“, – teigė M. Majauskas.

Pasak parlamentaro, prasmės labiau, nei numato ministerija, mažinti biudžeto deficitą, kas, anot politiko, reikštų didesnius mokesčius ar mažiau valstybės išlaidų, nėra, nes būtina spręsti ilgalaikes problemas, tokias kaip socialinė atskirtis ar viešųjų paslaugų finansavimas.

„Papildomai mažinti biudžeto deficitą ateinančiais metais, kas reikštų didinti mokesčius ar numatyti mažesnį išlaidų didėjimą, nematau didelės prasmės, nes mes turime ilgalaikes problemas, kurias turime spręsti: tiek socialinė atskirtis, tiek viešųjų paslaugų finansavimas“, – įvardijo M. Majauskas.

Lietuvos banko pastaba pagrįsta, bet vėluoja

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ES bet kokiu atveju toleruos Lietuvos pateiktą biudžeto variantą, visgi LB išvada dėl išskirtinių aplinkybių taikymo yra logiška. Ekonomisto nuomone, pandemija šalies ekonomikai didelės įtakos nebedaro, ji sėkmingai sugrįžo į priešpandeminį lygį ir neatsilieka nuo ankstesnių augimo prognozių.

„Suprantu LB mintį, akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika yra sugrįžusi gerokai aukščiau to lygio, buvusio prieš pandemiją, ir kitais metais ekonomikos augimas bus panašus kaip potencialaus ekonomikos augimo tempas. Tas atotrūkis tarp BVP ir potencialaus BVP yra iš esmės nebeneigiamas ir yra arba arti nulio, arba gal net pliusinis“, – komentavo T. Povilauskas.

Jo teigimu, didesnės kitiems metams numatytos vienkartinės, dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo numatytos, išlaidos, stebint pozityvų šalies ūkio augimą, dar labiau skatintų ekonomiką. T. Povilausko nuomone, tai nėra būtinas sprendimas.

„Ką mes matom kitų metų biudžeto projekte: prognozuojamas 3,1 proc. biudžeto deficitas. Įvertinus, kad su pandemija susijusios šių metų išlaidos yra vienkartinės, o kitais metais jas taip pat laikome vienkartinėmis, galime sakyti, kad kitais metais tas fiskalinis impulsas yra šiek tiek prociklinis, skatinantis ekonomiką, kas nėra itin racionalu ir logiška. Bet vėlgi tas dydis nėra labai didelis“, – Eltai paaiškino SEB ekonomistas.

Tačiau pašnekovas primena, kad iki biudžeto tvirtinimo parlamente liko mažiau nei mėnuo, tad „akivaizdu, kad niekas nieko nebekeis“. T. Povilauskas pastebi, kad kur kas svarbesnis klausimas – koks biudžetas bus formuojamas 2023 m., nuo kurių pradžios Stabilumo ir augimo pakto nuostatos vėl bus taikomos pilnai.

„Mums svarbiau ne 2022 metai, čia kaip ir viskas aišku, – 2022 metų (ES valstybių narių – ELTA) biudžetų dar neribos fiskalinės drausmės įstatymai. Bet 2023 metai – jau kitas klausimas. Tais metais viskas turės grįžti į ten, kur buvo prieš pandemiją, jei niekas nesikeis. Tada pasižiūrėsim, kaip ES šalys, įskaitant Lietuvą, grįš prie tų biudžetų, kurie būdavo anksčiau. Tai reikštų Lietuvai 2023 m. jau turėti biudžeto deficitą mažesnį nei 1 proc. Tas yra įmanoma, bet pasižiūrėsime, ar sugebėsime iki tiek nueiti 2023 metais“, – pabrėžia T. Povilauskas.

LB išvada: infliacija didės 0,3 proc., būtina rasti politinį sutarimą dėl pensijų

Be to, kad būtų tikslinga iš naujo įsivertinti, ar 2022 m. tikslinga taikyti išskirtines sąlygas, LB savo Seimui pristatytoje išvadoje nurodė, kad vidutinė metinė infliacija kitais metais turėtų didėti apie 0,3 proc., o COVID-19 padariniams šalinti numatytos lėšos gali sukelti perteklinį ekonomikos skatinimą. Dokumente bankas taip pat konstatuoja, kad, siekiant išvengti per dažno pensijų sistemos keitimo, būtinas politinis sutarimas. Kol jo nebus, LB teigimu, pensijų sistema Lietuvoje nebus stabili.

LB taip teisės aktų sistemoje registruotoje išvadoje dar pažymi, kad „pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos“.

2022 metų valstybės biudžetas ateinančią savaitę turėtų būti svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Pirmasis svarstymas Seimo posėdžių salėje numatytas lapkričio 25 d., po kurio parlamentarai biudžeto projektą grąžins Vyriausybei tobulinti. Antrąjį svarstymą, kuriame jau bus balsuojama, ketinama surengti gruodžio 9 d.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite