Angle down Atgal

Naujausios žinios apie Baltijos jūroje nuskendusius laivus

Rugsėjo 16 d. 13.30 val. Lietuvos jūrų muziejuje vyks konferencija „Baltijoje nuskendę laivai: nuo istorijos iki ekologijos“.

VšĮ „Baltijos paveldas“, siekdamas išsaugoti Baltijos jūroje nuskendusius laivus, įgyvendina specialų projektą, susijusį su jūriniu paveldu ir ekologija. Narai po vandeniu istorinius objektus išlaisvina iš tinklų raizgalynių.

Itin pavojingi prie nuskendusių laivų prisitvirtinę sintetiniai tinklai. Šie tinklai, vadinami tinklais-vaiduokliais, pažeidžia istorinius objektus, iš tinklų taip pat išsiskiria toksiniai chemikalai, mikroplastikas, kuris lieka dugno nuosėdose ir per mitybos grandinę sugrįžta į žmogaus organizmą. Įsipainioję į tinklus žūsta ne tik žuvys, bet ir paukščiai, ruoniai. Kasmet Baltijos jūros dugne lieka dešimtys tūkstančių tokių tinklų, o vienam jų suirti gali prireikti ir 600 metų.

„Baltijos paveldo“ komanda pristatys unikalius kadrus, kuriuose užfiksuotas pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, esantis Baltijos jūros dugne, 85 m gylyje.

Narai visą vasarą darbavosi prie „Elbing IX“ (47 m gylis): per tą laiką nuo pusės laivo buvo nuvalyti žvejybos tinklai. Tai krovininis vokiečių laivas, kurį 1942 m. torpedavo sovietų povandeninis laivas. Taip pat buvo tiriamas ir neatpažintas laivas. Šis procesas reikalauja ne tik didelio kruopštumo ir atidumo apžiūrint laivą po vandeniu, bet ir daugybės valandų darbo istorijos archyvuose, renkant informaciją ir tikslinant hipotezes.

„Baltijos paveldas“ projekto eigą pristatys viena iš nedaugelyje pasaulyje moterų narių Sabine Kerkau, jau daugiau nei 30 metų užsiimanti šia veikla. S. Kerkau kartu su kitais kolegomis yra dirbusi ir prie Libano, Graikijos, Islandijos, Kroatijos, Sardinijos krantų, Atlanto vandenyne, JAV ir Kanados ekspedicijose.

Dr. Klaidas Perminas skaitys pranešimą „Nuskendę laivai Baltijoje: kontekstai ir priežastys“. O Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika papasakos apie pamestų žvejybos įrankių poveikį Baltijos jūros aplinkai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite