Angle down Atgal

Muziejų bendruomenė kritikuoja siūlymus apriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų skaičių

Šalies muziejų bendruomenė neigiamai vertina Kultūros ministerijos parengtus įstatymų projektus, kuriais siūloma apriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų skaičių.

„Priimdami įstatymus, kuriais reglamentuojamas įstaigos vadovo kadencijų skaičius, galime tapti baltomis varnomis visoje Europos Sąjungoje“, - sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, remdamasis ekspertine muziejinių organizacijų apklausa dėl vadovų skyrimo ir kadencijų nustatymo praktikos 14-oje ES valstybių, atlikta Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių įstatymai nenustato specifinės muziejaus vadovo skyrimo procedūros ir kadencijų skaičiaus, nes tai reglamentuojama muziejaus steigimo dokumentuose. Šalyse, kur muziejaus vadovas - valstybės tarnautojas, yra sudaroma neterminuota darbo sutartis, jam taikomos visos valstybės tarnybos privilegijos, o atleidimo iš pareigų procedūra yra sudėtinga. Ten, kur su muziejaus vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis (dažniausiai 5 metams), kadencijų skaičius yra neribojamas, sutartis gali būti pratęsta, jei vadovas sėkmingai įgyvendina įstaigos strateginį planą ar programą.

Asociacija pabrėžia, įstaigų vadovai yra kultūros vadybininkai, šalies atminties saugojimo strategai, įgyvendinantys ilgalaikius kultūros vertybių išsaugojimo, tradicijų puoselėjimo, edukacijos ir sklaidos projektus. Vadovų autoritetas grįstas ryškiomis asmeninėmis kompetencijomis, ilgalaikiais partnerystės ryšiais, įgyjamais ne per vieną kadenciją. Todėl kadencijų skaičiaus ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ir regionų strateginių kultūros tikslų ir ilgalaikių kultūros projektų įgyvendinimui. Tai iš esmės prieštarauja kultūros vadybos principams, žmogiškųjų išteklių apsaugai, kultūros politikos tęstinumui. Pažymėtina, kad šių įstatymų projektų nuostatos palies ne tik didžiąsias kultūros įstaigas, bet ir per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų šalies miestuose ir miesteliuose.

Asociacija yra įsitikinusi, kad teisės aktai sukuria visas galimybes savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms kasmet vertinti biudžetinių kultūros įstaigų vadovų veiklą ir jų vadovaujamų įstaigų rezultatus, o įvertinus - spręsti apie vadovų tinkamumą ir galimybę toliau eiti pareigas.

Kultūros ministerijos Vyriausybei pateiktais įstatymų projektais siekiama įtvirtinti bendrą taisyklę, kad įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami terminuotam laikotarpiui - kadencijoms, nustatant vienodą paskyrimo laiką - 5 metus. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad vadovai galėtų būti paskirti ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės toje pačioje įstaigoje, primena ELTA.

„Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų bei valstybės pinigų fondų lėšų, turi vykdyti savo funkcijas efektyviai ir skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą. Toks įstaigų valdymas ir veikimas tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų“, - pabrėžė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak ministrės, vis dar esama biudžetinių įstaigų (valstybės archyvai, kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), kuriose sudaromos sąlygos vienam asmeniui eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neribotą laiką, t. y. neribojant vadovo kadencijų skaičiaus ar išvis nenumatant kadencijų. Tokia praktika susilaukia nemažai kritikos iš išorinių stebėtojų.

„Ši tvarka labiausiai palies tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas, nes mažuose miesteliuose įsikūrusios bibliotekos ar kultūros centrai paprastai būna regioninės įstaigos filialais, todėl jų vadovams šis teisės aktas nebus taikomas“, - sakė kultūros ministrė.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite