Angle down Atgal

Mokslininkai: didelio masto potvynis padarytų žalos kone visoms Lietuvos savivaldybėms

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad šiais metais galimas didelio masto potvynis. Birštono, Jurbarko rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono gyventojai raginami ruoštis galimai vandens stichijai, nes šiose vietovėse potvynio grėsmė yra didžiausia, tačiau ji galima ir kitose savivaldybėse.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos mokslininkų teigimu, labai didelio masto potvynis, kurio tikimybė yra 0,1 procento (tikimybė kartą per 10 tūkstančių metų), galėtų sukelti reikšmingų neigiamų padarinių gyventojams, ekonominei veiklai, aplinkai ar kultūros paveldui net 56 savivaldybėse iš 60 (išskyrus Neringos, Šiaulių miesto, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybes), o tai padarytų žalą beveik 52 tūkstančiams gyventojų ir atneštų 166 tūkstančių eurų nuostolių. Ar jūsų gyvenamajai vietovei gresia potvynis, galite pasitikrinti čia.     

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad šiųmetis potvynis gali prilygti 2010 m. vykusiai stichijai, kai 3 savivaldybės (Kauno rajono, Panevėžio rajono, Tauragės rajono) paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas, dar 3 savivaldybės (Šilutės rajono, Pagėgių rajono, Joniškio rajono) nustatė ekstremalųjį įvykį, Šakių rajono savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl Gelgaudiškyje užlietos miesto vandenvietės, kai nutrūko geriamojo vandens tiekimas 2123 gyventojams.

Vien Šilutės rajone buvo užlieta 23,61 tūkstantis hektarų ploto, iš viso 6 savivaldybėse (išskyrus Šakių, kur potvynis gana greitai baigėsi) buvo užlieta 40,77 tūkstančiai hektarų ploto, užtvindyti 32 kaimai, 302 sodybos, nuo žemyninės dalies atskirti 895 žmonės.

Pakilus vandens lygiui virš kelio Šilutė–Rusnė daugiau nei 80 cm, nebuvo galimybės perkelti transporto priemonių, žmonių į Rusnės salą, prarasta galimybė užtikrinti žmonių saugumą, viešąją tvarką, laiku reaguoti į pranešimus apie vykdomas nusikalstamas veikas, teisėtvarkos pažeidimus.

Potvyniai, kuriuos sukelia ledų sangrūdos arba smarkios liūtys, kurių išplitimas paprastai yra lokalus, yra sunkiai prognozuojami, o visas tokias vietas aprėpti matavimais praktiškai neįmanoma.

Taip atsitiko ir 2010 m. pavasario potvynio metu, kai Neryje tarp Jonavos ir Kauno buvo susidariusi didelė ledų sangrūda, smarkiai pakėlusi vandens lygį ir užliejusi vietoves, kurios nebuvo užlietos per visą stebėjimų laikotarpį.

Daugiau, kaip elgtis esant potvynio pavojui, galite skaityti čia.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite