Angle down Atgal

Mirusiojo artimųjų teisės – ką dažniausiai pamirštame?

Mirus artimajam susiduriame su rūpesčiais, apie kuriuos iki tol net negalvojome. Laidojimo ceremonijų organizavimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai pastebi, kad labai dažnai pasitaiko atvejų, kai velionio artimieji net nežino savo teisių, ką jie gali rinktis, o kas yra privaloma, todėl neretai kyla įvairūs nesusipratimai.

Pasak laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Dangaus vartai“ vadovo Kęsto Razgaičio, yra keletas svarbių dalykų, kurių turėtų nepamiršti velionio artimieji: „Artimojo netekę asmenys dažniausiai yra tokios būsenos, kad sunkiai suvokia situaciją, sutrinka ir nežino, kaip toliau elgtis. Taigi, visų pirma reiktų nepamiršti, jog jie gali rinktis laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę, šarvojimo salę. Antra, artimieji laisvi spręsti dėl laidojimo vietos, laisvi rinktis – laidoti į vienvietį ar šeimos kapą. Ir trečias dalykas, kuris dažnai pamirštamas, – teisė į vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri šiuo metu siekia 304 eurus. Taigi, artimieji turi teisę rinktis ir neturėtų būti klaidinami dėl šių mano išvardintų ar kitų susijusių paslaugų. Žinoma, jei velionis iš anksto būna išreiškęs savo valią dėl konkrečių dalykų – tuomet į ją atsižvelgiama“.

Anot K. Razgaičio, jo praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai renkantis laidojimo ceremonijų paslaugas teikiančią bendrovę, artimiesiems buvo suteikta neteisinga informacija, pavyzdžiui, jog konkrečiame regione yra tik viena įmonė, kuri teikia šarvojimo paslaugas, nors tai buvo netiesa.

Būna nesusipratimų įvyksta ir dėl velionio kūno paėmimo. Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje mirusio velionio kūnas išvežamas į kurią nors laidojimo paslaugas teikiančią įmonę, nors artimieji dar net į nieką nesikreipė. Tuomet jie priešpastatomi prieš faktą ir dažnai galvoja, kad nieko negalima pakeisti. Tačiau tokie atvejai labai reti.

Kaip teigia visoje Lietuvoje veikiančios laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ kokybės konsultantė Rūta Cimarmanaitė, artimieji turi teisę pasirinkti, kur bus gabenamas kūnas, o jei nutiko taip, kad jis buvo išvežtas, turi teisę pageidauti jį pervežti į tą įmonę, kurią jie pasirinko.

Pasitaiko atvejų ir dėl skrodimo, kai jis atliktas arba neatliktas taip pat neinformavus artimųjų. Pasak R. Cimarmanaitės, skrodimas atliekamas esant būtinybei, priešingu atveju skrodimas nedaromas, nebent to pageidauja artimieji. Be to, verta atminti, kad dėl higienos normų artimieji neturėtų velionio ruošti laidotuvėms namuose, tai turi atlikti specialistai, todėl patariama kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įmones.

Įstatymų nustatyti reikalavimai

Advokatas dr. Justinas Usonis atkreipia dėmesį, kad yra ir teisės aktais nustatyti reikalavimai dėl laidojimo tvarkos bei būdo. Antai Civilinis kodeksas nustato teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą, t. y. kad asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties, laidojimo tvarką ir būdą, todėl laidojantis asmuo turi į tai atsižvelgti.

„Asmens valia gali būti išreiškiama testamente arba kitame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente. Pavyzdžiui, asmuo sutikimą dėl savo palaikų kremavimo gali pareikšti testamente arba sudarydamas trišalę kremavimo paslaugų teikimo po jo mirties sutartį su kremavimo įmone ir laidojančiu asmeniu, įsipareigojančiu užtikrinti pareikštos valios įgyvendinimą po ją pareiškusio asmens mirties. Taip pat asmuo savo valios pareiškimo dokumente gali nurodyti savo įsitikinimus, o laidojimo paslaugų teikėjas, laikydamasis laidojančio asmens nurodymų, privalo sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims. Dėl mirusiojo kremavimo reikėtų susisiekti su krematoriumu“, – teigia J. Usonis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kremavimo sąlygas Lietuvoje nustato LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kuris numato, kad kiekvienas pilnametis veiksnus asmuo turi teisę pareikšti valią (sutikimą ar nesutikimą) dėl savo palaikų kremavimo. Jei miręs asmuo nebuvo pareiškęs valios dėl savo palaikų kremavimo, prašymą dėl kremavimo teikia veiksnus pilnametis sutuoktinis (sutuoktinė) ar kiti artimieji giminaičiai. Kreipimosi dėl kremavimo tvarka taip pat yra reglamentuojama įstatymu. Kremavimo įmonė arba laidojimo paslaugų teikėjas bet kuriuo atveju nurodys ir paprašys visų dokumentų, kurie yra būtini kremuojant žmogaus palaikus.

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo taisykles asmenys gali gauti laidojimo pašalpą ar paramą palaikams parvežti. Paramos mirties atveju rūšis, jos dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti šią paramą, kategorijas, teikimo sąlygas nustato LR Paramos mirties atveju įstatymas.

Laidojimo vieta

J. Usonis atkreipia dėmesį, kad kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai, taigi, už žemę kapinėse mokėti nereikia.

„Kapinėse laidojama gavus rašytinį savivaldybės leidimą laidoti, kuriame nurodomas kapinių pavadinimas, kapavietės numeris ar kolumbariumas ir kita informacija. Nauja kapavietė skiriama pateikus prašymą skirti kapavietę ir medicininį mirties liudijimą, – teigia advokatas. – Kapavietė asmeniui bus suteikta bet kokiu atveju, tačiau nebūtinai ji bus skiriama tose kapinėse, kuriose asmuo nori. Taip yra todėl, kad savivaldybės gali nustatyti, kurios kapinės yra riboto laidojimo, neveikiančios, tad laidojimo galimybės jose gali ir nebūti. Savivaldybės sprendimu gali būti nustatyti tam tikri apribojimai ir veikiančiose kapinėse, pavyzdžiui, kad tam tikrose kapinėse laidojama tik šeimos kapuose. Bet kokiu atveju, jeigu asmens netenkina savivaldybės leidimu suteikta kapavietė, jis gali kreiptis į privačias kapines administruojančias įmones ir pirkti vietą kapavietei.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite