Migruojantys paukščiai išskrenda tam, kad sugrįžtų

Klaipėda

Į Ventės rago ornitologinės stoties tinklus migracijos metu per dieną patenka tūkstančiai sparnuočių. Jie pagaunami, sužieduojami ir vėl paleidžiami į laisvę. Autorės nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

59279

Gražių rudens savaitgalių dar tikrai sulauksime, o kai geras oras – norisi ir pakeliauti, nesėdėti namuose. Vienas iš tokių patrauklių kelionės objektų – tai Ventės ragas ar Rusnės sala kaimyniniame Šilutės rajone, kur galima gėrėtis spalvinga gamta, neaprėpiamais vandenų plotais ir dar į pietus besiruošiančiais paukščių pulkais.

v-jusys2.jpg

Stebėti gamtą – įdomu

Migruojantys paukščiai – vienas iš gražiausių reginių rudenį pamaryje. Sparnuotų migrantų šiemet ypač daug, džiaugiasi gamtininkai. Vasara kaip reta buvo šilta ir palanki auginti jauniklius. Zylės (juodosios, didžiosios, pilkosios), nykštukai, pečialindos, liepsnelės, kregždės, kikiliai masiškai pakliūva į tinklus Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur prieš kelionę paukšteliams užsegamas žiedelis. Į stotį atklysta ir daug „užsieniečių“ su žiedeliais įvairiomis kalbomis. O Rusnės, Mingės, Kuršių marių vandenys ir padangė mirga, klega nuo paukščių gausybės: vieni rikiuojasi skrydžiui, kiti dar tik ruošiasi, treti jau skrenda... Smagu išlydėti, žinant, kad tikrai sugrįš į gimtuosius vandenis.

Ornitologinės stoties vadovas Vytauto Jusys teigia, jog paukščių balsai pamaryje aidi iki pat lapkričio pradžios, nors masinė migracija prasidėjo gana anksti – tik prasidėjus rugsėjui. „Paprastai migracijos pikas būna antroje rugsėjo pusėje, šiemet paukščiai išvykimą į šiltus kraštus paankstino. Ar tai reiškia šaltesnę žiemą? Galbūt. Iki lapkričio, rimtesnio atšalimo, mariose pasiliko gervės, baltieji garniai, kormoranai. Laukiai irgi lūkuriuoja, negali skristi, jie pamario atvašynuose laikysis dietos, kol numes svorio ir galės pakilti. Todėl pabaidyti laivo ne skrenda, o visu pulku bėga vandeniu“, – sakė V. Jusys.

Anot ornitologo, daugybė paukščių pulkų būriuojasi netoli Ventės rago, tad jų stebėti atvažiuoja daug žmonių, kasmet čia net vyksta tarptautinės varžybos – komandos lenktyniauja, kuri daugiau pamatys praskrendančių paukščių rūšių.

O paukščių palydos prasideda anksti – nuo birželio pradžios, ir pirmieji Lietuvą palieka varnėnai, kurie ilgam žiemojimui skrenda į Vokietiją. „Varnėnų šiemet į tinklus pagavom mažai, tik 6000, o pernai – 28 000. Tačiau kitų sparnuočių – ištisi pulkai, vos spėjame žieduoti. Šiemet – geriausi metai net nuo 1929-ųjų. Rugsėjį buvo labai daug paukščių, spalį praskrido dar daugiau. Per dieną vidutiniškai pakliūdavo į tinklus apie 3000 paukščių, iki 20 rūšių atstovų. Būna dienų, kad ir 7000 sparnuočių suskrenda. Pusryčius valgome tik vakare, labai daug darbo, norint sužieduoti tiek migrantų“, – juokavo V. Jusys. Iki spalio vidurio Ventės rago ornitologinėje stotyje, skaičiuojant nuo metų pradžios buvo sužieduota per 91 000 sparnuočių, 140 paukščių rūšių atstovų. Vien per rugsėjį stotyje sužieduota 76 rūšių 50 535 paukščių ir šikšnosparnių.

Ornitologams padeda daug savanorių: štai viena paauglė mergaitė, įsimylėjusi paukščius, atvažiuoja su tėvais kas savaitgalį net iš Vilniaus. Ji vikriai gaudo iš tinklo paukštelius, deda į krepšelį ir neša uždėti žiedelį. Vilnietė tvirtai žino, kas bus suaugusi – ornitologė.

O spalio 19 d. į Ventės rago tinklus pirmą kartą pakliuvo reta viešnia – liepsnotoji pelėda (Tyto alba). Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti. Jos papilvė ryškiai balta, nugarėlė, sparnai – tamsiai geltoni.

Paukščiai užsieniuose neperi

Ventės rago stoties lankytojai labai mėgsta pabendrauti su ornitologu V. Jusiu, kuris šmaikščiai atsako į smalsuolių klausimus, leidžia rankose palaikyti ir paleisti į kelionę ką tik sužieduotą paukštelį. Štai jo klausia, ar pats mažiausias paukštelis nykštukas nuskrenda į Egiptą? V. Jusys juokauja: toliausiai nykštuką vėjas nupučiąs iki Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos. O gandrai ar peri kiaušinius Afrikoje? Ne, neperi, tais reikalais užsiima tik namuose, šmaikštauja ornitologas. Gandrai migruoja siauru koridoriumi per Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, Izraelį iki Pietų Afrikos. Ten jiems šilta, tačiau aplink tyko pavojai: medžioja plėšrūnai, gaudo maistui ir žmonės. Beje, mūsų sparnuočiams, ypač mažiems paukšteliams – lakštingaloms, devynbalsėms ir kitiems, nesaugu ir šiltose Europos šalyse, kai kuriose jų nuo seno yra tradicija juos gaudyti maistui. Labai liūdna, bet po ilgos kelionės iš šiaurės atskridusius paukštelius Viduržiemio jūros šalyse, ypač Maltoje, Italijoje, Prancūzijoje pasitinka šūviai, spąstai.

V. Jusys užstoja ir mūsiškius kormoranus, kurie esą niokoja miškus, išgaudo visą žuvį, jos nebelieka žvejams. „Mažiau jūs klausykite tų kalbų. Dievas tokius juos sutvėrė, valgyti ir jiems reikia. Kormoranai išgaudo menkavertes, silpnas žuvis. Ar žmonėms taip trūksta žuvies parduotuvėse, kad paukščiams gaili? Arba štai grįžta namo kregždutės, ieško gimtojo tvarto pastogės, o to tvarto jau ir nebėra. Tada įsikuria daugiabučio balkone. Skambina man moteriškė, sako, kregždė lizdą balkone susisuko, teršia išmatomis. O aš jai – ponia, tas paukštelis per visus metus tik tiek „padaro“, kiek jūs per dieną“, – ir šmaikštavo, ir stebėjosi paukščių mylėtojas.

ventes-ragas.JPG

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt