Angle down Atgal

Miesto šventės jubiliejinis suktinis

Širvintų miesto 545-ųjų metų jubiliejaus meninę programą Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos terasoje liepos 21 d. pradėjo Širvintų meno mokyklos violončelininkai, vadovaujami mokytojo Valdo Povilaičio. Koncertmeisteris – Gintaras Pauliukonis.

Ansamblio vadovas V. Povilaitis pasveikino širvintiškius su garbingu jubiliejumi. Pasak vadovo, 545 metai miestui nėra daug, bet violončelininkų ansamblis jau gyvuoja 10 metų, tai gana solidi sukaktis. Ansamblyje groja ne tik vaikai, bet ir tėveliai.

Koncertą pradėjo jaunasis muzikantas Vėjas. Drauge su mažuoju muzikantu pradėjo šėlti ir vėjas. Deja, jam nepavyko išgąsdinti nei muzikantų, nei klausytojų.

Maloniai praleistas vakaras su styginiu ansambliu miestelėnus įtraukė į miesto šventės suktinį.

Filmas tema, kuria kalbama tyliai

Andželika BAGOČIŪNIENĖ

Antrąją šventinės savaitės dieną širvintiškiai turėjo progą iš arčiau susipažinti su JAV ambasados kultūros atašė Caitlin Nettleton, padėjėja, atašė pasisakymus vertusi iš anglų kalbos, Migle Grigiene ir „Jaunimo linijos“ savanore Darija. Caitlin Nettleton kilusi iš Vašingtono, bet dabar kartu su vyru Rennie Silva taip pat diplomatu gyvena Vilniuje. Naujoji kultūros atašė puikiai kalba lietuviškai, bet į širvintiškiams kilusius klausimus atsakinėjo savo gimtąja anglų kalba.

Mažojoje kultūros centro salėje vyko JAV kino diplomatijos programos pristatymas. Širvintiškiams buvo demonstruojamas ne vieną apdovanojimą pelniusių „Dvipročiai“ kūrėjų dokumentinis filmas „Žodis iš S raidės“. Programą pristatė bei viešnias kalbino iš Širvintų krašto kilęs Asociacijos „Arts Libera International“ valdybos pirmininkas Gintaras Kamsiukas. Filme jautriai ir atvirai pristatoma viena iš sunkiausiai Amerikoje sprendžiamų žmonių savižudybės problemų. JAV ambasados kultūros atašė Caitlin Nettleton teigimu, jos gimtoje šalyje savižudybių skaičius skirtingai nei Lietuvoje vis auga. Filme įvardijama, kad vien šiais metais Amerikoje bandys nusižudyti 1,2 milijono žmonių. Tai po du žmones per minutę. Amerika per dieną dėl šios problemos praranda 112 savo piliečių. „Ne žodis savižudybė yra problema, o jį supanti visiška tyla… Žodis iš S raidės tampa baisus tik tada, kai mes patys suteikiame jam baubo įvaizdį“, – pabrėžia dokumentinio filmo herojai.

Kartu su JAV ambasados Vilniuje atstovėmis į renginį atvyko „Jaunimo linijos“ savanorė Darija. „Jaunimo linija“ įsikūrė Vilniuje, 1991-ųjų vasario 16 dieną ir tuo metu buvo viena iš VšĮ „Jaunimo psichologinės paramos centras“ programų. Ši organizacija nuo 2009 m. kartu su Andriumi Mamontovu keletą metų vykdė didelio dėmesio sulaukusią iniciatyvą „Nebijok kalbėti“. Šios programos metu iniciatyvos autoriai atviram pokalbiui kvietė jaunus žmones įvairiuose Lietuvos didmiesčiuose bei miesteliuose. Iniciatyva buvo skirta savižudybių prevencijai bei visuomenės švietimui. Į susitikimus buvo kviečiami visi, kas nori susipažinti su savižudybių problematika ir buvo susidūrę savo aplinkoje. Vienas tokių susitikimų vyko ir mūsų kaimyninėje Ukmergėje.

Darijos teigimu, keletą metų iš eilės Lietuvoje gyventojų nusižudo vis mažiau. Mažėjimą lemia tai, kad vis daugiau lietuvaičių kreipiasi pagalbos, mokosi atpažinti suicidinį elgesį „SafeTALK“ ir „ASIST“ mokymuose.

Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje užfiksuotos 930 savižudybės (31,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų), o 2018 m. tokių – 672 savižudybės (24,4 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Kasmet savižudybių skaičius sumažėdavo po kelias dešimtis. Maždaug apie 70 proc. visų nusižudžiusių yra darbingo amžiaus, t. y. nuo 16 iki 64 metų amžiaus asmenys. 2018 metais Lietuva prarado 477 darbingo amžiaus piliečius. Maždaug keturis kartus dažniau žudosi vyrai nei moterys. Minėtais metais nusižudė 543 vyrai ir 140 moterys.

Lietuvos sveikatos strategijoje numatytas tikslas iki 2025 metų savižudybių skaičių sumažinti iki Europos Sąjungos vidurkio, tai yra 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

2016 m. Lietuva buvo 4-oje vietoje pasaulyje pagal savižudybių skaičių, kai, pavyzdžiui, Latvija užėmė 16, Estiją – 28 vietą. Lietuvos savižudybių rodiklis yra didžiausias tarp Europos Sąjungos valstybių.

Lietuvos totoriai mūsų istorijoje

Vilniaus universiteto projekto „Orbis Lituaniae“ straipsnyje „Totorių įsikūrimas LDK“ minima, kad po XIII a. vykusių totorių ir mongolų užkariavimų Europoje apibendrintai totoriais imti vadinti Aukso ordai bei skirtingiems chanatams priklausančios tautos. Istorikai totorių įsikūrimą LDK sieja su XIV a. pabaiga, kada vykę LDK ir Aukso ordos karai, skilimas ir vidinė suirutė Ordoje paskatino šios tautos migraciją ir kūrimąsi valstybėje. Totorių istorijos Lietuvoje pradžia siejama su legendoje minimais 1397 m., kai Vytautas įsteigė pirmąja LDK totorių gyvenvietę ties Vokės upe, skirdamas totoriams žemių.

2009 metais Kaune buvo išleista knyga „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“, kurios bendraautorius Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, politologas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto profesorius, visuomenės veikėjas, poetas, mūsų rajone gerai žinomo kailiadirbio Virgio Jakubausko pusbrolis Adas Jakubauskas atvyko į Širvintų 545 metų minėjimui skirtą vieną renginių. Kartu atvyko ir jo giminaitis bei bendražygis Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondo pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas ir tarybos narys, knygos „Totoriai šimtmečio laikotarpiu Lietuvoje (1918–2018)“ autorius Motiejus Jakubauskas.

Nors abu svečiai dėl garsiai deklaruojamo patriotizmo Lietuvai prieštaringai vertinami pačių savo tautiečių, susirinkusiems jie su pasididžiavimu pasakojo apie Lietuvoje gyvenančių totorių tautos unikalumą, atsidavimą Lietuvai ir skirtumus nuo karaimų tautos. Motiejus pasakojo, kad šios tautos išskirtinis bruožas yra tas, kad jų tauta, neišsaugojusi savo kalbos, išliko ir per šimtmečius puoselėjo bei išsaugojo tautos papročius, islamišką tikėjimą bei kultūrą.

Totorių bendruomenės nariai su užsidegimu bei pasididžiavimu pasakojo apie savo tautiečių narsą ir patriotizmą Lietuvai, kai šalia lietuvių ir lenkų mūšiuose aktyviai dalyvavo totorių kariai, kai Chano Dželaletdino pulkas kovėsi Lietuvos–Lenkijos pusėje Žalgirio mūšio metu. Totorių bendruomenės nariai teigė, kad Aleksandro Ulano pulkas apie 1730 metus pradėtas vadinti pagal savo vadą ulonais į pasaulinę praktiką įvedė lengvosios kavalerijos rūšį. Tai totorių tautos įnašas į karybos istoriją. Totorių tautybės būdamas Juozas Vilčinskas dešimtį metų buvo Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos pirmininku. Jis emigravo 1944 m. iš Kauno. Mirė 1992 m. Londone, o palaidotas Raižių totorių kapinėse.

Susirinkusieji išgirdo pasakojimą apie Vilniaus Lukiškes, kur aktyviai veikė totorių sąjunga. Totorių tauta, nors ir negausi, Lietuvoje jų gyvena kiek daugiau nei trys tūkstančiai, ir šiuo metu išlieka aktyvi. Lietuvoje įkurtos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Varėnos, Švenčionių miesto bei kelių kaimų Totorių bendruomenių skyriai. Svečiai atvežė į biblioteką fotografijų, kuriose įamžintos daugiau nei šešis šimtus metų mūsų šalyje gyvenančios bendruomenės gyvenimo akimirkos, kasdienybė, tautiniai drabužiai bei tradiciniai patiekalai, parodą. Parodos eksponatai – nuotraukos, asmeninės Motiejaus Jakubausko kolekcijos dalis bei „Alytaus naujienų“ laikraščio korespondentės, fotomenininkės Zitos Stankevičienės darbai.

Bibliotekoje tą dieną buvo galima pamatyti unikalius totorių rankraščius. LDK totoriai tarpusavyje kalbėjo rusėnų ar lenkų kalbomis, o raštui naudojo arabų abėcėlę. Taip buvo išlaikytas arabų kalbos (tiksliau jos raidyno) sakralumas ir palengvintos sąlygos šios kalbos nemokantiems LDK musulmonams. Pasak profesoriaus Ado Jakubausko, tokie rašytiniai eksponatai aptinkami tik dviejose vietose pasaulyje.
Nauja aikštė jam tinka

Širvintų įžymusis ąžuolas švenčia. Iš tiesų žaliajam yra ką švęsti, nes jis buvo atsidūręs ties mirties slenksčiu. Garbė visiems, kas jį apgynė ir drąsiai dabar gali pasakyti – naujoji miesto centrinė aikštė jam tikrai tinka.

Šventinės savaitės ketvirtadienį šalia savivaldybės kameriniam chorui „Navis“ iškilmingai atliekant Lietuvos himną bei Širvintų krašto himnu pramintą dainą „Širvinta“ buvo iškeltos Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei Širvintų rajono vėliavos.

Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė, pakvietusi į sceną visus, jos teigimu, didžiausią indėlį įdėjusius, kad ši aikštė džiugintų Širvintų žmones, dėkojo jiems už darnų darbą. Po įvairių nesklandumų su pagaliau baigtais darbais širvintiškius sveikino UAB „HSC Baltic“ generalinis direktorius Rimvydas Beržonskis. Jis teigė, kad būtent šio projekto dėka jis atrado Širvintas, jas įsimylėjo ir net svarstantis įsigyti čia žemės sklypą būsto statybai.

Po sveikinimo žodžių simbolinę atidarymo juostą perkirpo rangos darbus atlikusios organizacijos vadovas, Širvintų rajono merė bei Administracijos direktorė. Grojant muzikai visi buvo pakviesti pasigrožėti aikštėje įrengtais šokančiais fontanais, kuriuose, kaip patikino merė, galima bus ir maudytis. Vakarą pagyvino grupės „La Forza“ atliekamos senos geros dainos. Nors darbai užsitęsė ilgiau nei buvo numatyta, bet palaukti buvo verta. Miesto aikštė atrodo puikiai. O man asmeniškai visą vakarą galvoje sukosi mintis: „Ačiū Dievui, kad jos atsisakė to QR kodo. Ši aikštė tikrai buvo verta šiokios tokios kovos.“

Pagerbtos nusipelniusios širvintiškės

Valda PATINSKIENĖ

Penktadienio pavakarę įprastoje vietoje, prie „Širvintos“ skulptūros, susirinko minia širvintiškių ir miesto svečių. Švenčiant Širvintų įkūrimo 545 metines, penktadienis buvo skirtas „Širvintų krašto garbės piliečiams“ paskelbti ir apdovanoti. Šis vardas skiriamas išskirtiniams, kraštui nusipelniusiems asmenims. Tam Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija, įvertinusi visuomenės pateiktas personalijas, Savivaldybės tarybai pateikė sprendimo projektą, kuriuo buvo pasiūlytos gerai žinomos pavardės: Nijolė Didžiokienė ir Danutė Miliukienė. Toks vardas suteikiamas jau nuo 2000 metų. Laureatais yra tapę: monsinjoras kunigas Česlovas Krivaitis, rašytojas Viktoras Alekna, rašytojas Irvis Šeinius (Irvis Sheynius), kraštietė Marija Remienė, pedagogės Janina Martinaitienė, Helena Vaicekauskienė.

Šventinį penktadienio vakarą, prieš įteikiant Širvintų krašto garbės piliečio vardo ženklą nusipelniusioms moterims, po Tautinės giesmės, kurią atliko „el Fuego“ trio, iškilmingo Anykščių „Baltosios pavanos“ šokio, buvo paskelbtas merės potvarkis su nominančių pavardėmis. Į sceną, aidint plojimams, buvo pakviesta Nijolė Didžiokienė. Po Širvintų krašto garbės piliečio ženklo ir pažymėjimo įteikimo, naujas Krašto garbės pilietis turi pasirašyti rajono Garbės knygoje. Nijolė Didžiokienė jaudindamasi padėkojo ją pasiūliusiems ir pritarusiems rajono žmonėms ir Savivaldybės tarybai.

„Esu čia gimusi. Čia mano namai, mano kraštas. Savo darbus ir toliau skirsiu Širvintoms“, – kalbėjo nominantė. Aidint V. Lukočiaus diriguojamam orkestrui „Vilniaus Sinfonietta“, nulipusi nuo pakilos Nijolė Didžiokienė buvo pasitikta draugų, kolegų šaulių, pažįstamų ir jai dėkingų asmenų gėlių jūra. Norinčiųjų pasveikinti eilė išsirikiavo per visą aikštę. O jau skelbiama kitos garbės pilietės pavardė – Danutė Miliukienė. Atlikusi privalomą ceremoniją, naujoji Krašto garbės pilietė mokytoja Danutė susirinkusiems pravedė pamoką. Kaip ji pati sakė: „Mokytojai trumpai kalbėti nemoka“, tačiau šioji pamoka susirinkusiems neprailgo.

Danutė Miliukienė – žemaitė, prieš daugelį metų atvykusi į Širvintas. Per keturiasdešimt darbo metų vidurinėje mokykloje, vėliau Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiek mokinių ir auklėtinių išleido į gyvenimą, tikriausiai pati mokytoja nesuskaičiuotų. Jos tekstu sukurtas širvintiškių dainuojamas himnas Širvintoms „Širvinta, Širvinta“, pradinės mokyklos bei gimnazijos himnai. Laureatė Danutė Miliukienė padėkojo savo šeimai už palaikymą ir priminė, kad garbingas elgesys ir garbės vardas turi lydėti visus kur bebūtume – Lietuvoje ar užsienyje. Kalbą Danutė Miliukienė baigė savo eilėmis: „Aš myliu Jus visus“. O kad visi myli D. Miliukienę, įrodė aibė sveikintojų, norinčių įteikti gėlių puokštes. Naująsias Krašto garbės pilietes sveikino į šį renginį atvykę ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Iškilmingąją šventę vainikavo „el Fuego“ koncertas.

Regiono kultūra susilaukė dėmesio

Šeštadienį miestelėnų jau laukė ne tik mugė, kuri savo dydžiu, deja, šiemet neprilygo praėjusių metų mugei, bet ir folkloro festivalis: regioninė vaikų folkloro šventė „Patrepsėlis“ ir Aukštaitijos regiono folkloro šventė „Suprašė žvirblalis“. Festivalį vedė visiems labai gerai žinoma etnokultūrologė Loreta Sungailienė. Be to, festivalio metu buvo apdovanotas geriausias 2019 m. Širvintų kultūros centro filialas. Šiemet apdovanojimas įteiktas Kernavės filialui.

Po folkloro festivalio estafetę perėmė tautinio roko grupė „Thundertale“. Grupė savo tautinėmis dainomis ir trankia roko muzika sudomino įvairaus amžiaus klausytojus.

Vaikams buvo įrengta erdvė naujoje aikštėje prie savivaldybės. Batutai, valdomi robotai, karuselės, išbandymo iššūkiai, vandens kamuoliai sužadino ne vieno vaiko ir net suaugusiojo smalsumą.

„Labaiteatras“ pristatė teatralizuotą koncertą žaidimą „Aplink pasaulį 2“.

Vakare miestelėnai klausėsi Monikos Marijos ir Donato Montvydo koncerto, žavėjosi fejerverkais.

Jubiliejinę šventę vainikavo sekmadienio sumos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Širvintų krašto žmones.

Nuotraukos A. Bagočiūnienės, V. Patinskienės, Širvintų kultūros centro, Širvintų rajono savivaldybės, Nendrės Žilinskaitės.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite