Ant scenos kaišiadoriečiai (iš kairės): A. Genčiauskas, J. Armonavičienė, V. Genčiauskienė, M. Mitkus, A. Stakeliūnas, L. Stakeliūnienė, J. Talmantas, ŽŪM ministras G. Surplys, Kaišiadorių žemės ūkio skyriaus vedėjas L. Lazauskas ir UAB „Biržų žemtiekimas“ direktorius S. Silickas.
Angle down Atgal

„Metų ūkis 2018“: tradicija tęsiama

Lapkričio 16 dieną Kaune buvo pagerbti konkurso „Metų ūkis 2018“ laimėtojai. Šiemet Lietuvai minint 100-metį, konkursas „Metų ūkis“ mini 25-metį. Simboliška, jog ketvirtį amžiaus ir Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamas konkursas prisideda prie šalies žemės ūkio tobulinimo.

Konkursas per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Jo tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Konkursas organizuojamas remiantis patvirtintais konkurso nuostatais ir laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių 2014-2020 m. programos priemonėse, modernizuoja savo ūkius Europos Sąjungos paramos lėšomis ir nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis. Akivaizdu, jog ateityje turi šansų išlikti tik ekonomiškai stiprūs, taupiai ir efektyviai išnaudojantys energetinius resursus, įdarbinę naujausias technologijas.

Konkurse - savivaldybių geriausieji

Ūkininkų sąjungos sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę kviečiame tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų laimėtojus. Pranešimą apie šių metų konkursą padarė LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. Pasak pranešėjo, tose savivaldybėse, kur nėra LŪS skyriaus-nario, konkursas neberengiamas, o jeigu ir rengiamas, savo duomenų Sąjungai savivaldybė nepateikia. Aišku, pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso. Šiemet tokios buvo Šakių ir Pasvalio savivaldybės, nors ten ir yra LŪS skyriai.

Rezultatus organizatoriai gavo iš 38 savivaldybių, o konkurse dalyvavo 401 ūkis, iš kurių aktyviausios buvo Kauno, Rokiškio, Telšių, Anykščių ir Varėnos savivaldybės. Laimėtojais tapo 115 ūkių. Tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 59 augalininkystės, 24 gyvulininkystės, 27 mišrios specializacijos ir po vieną ūkį, kurie užsiima tik akvakultūra. Dauguma mišrių ūkių yra tradiciniai – gyvuliai ir javai. Bet yra kelios kitos įdomios jų kombinacijos: galvijai – paukščiai,
triušiai – avys, pieniniai galvijai – dėmėtieji elniai, braškės – dedeklių pulkas, javai – Lietuvos sunkieji arkliai, melžiamos karvės – arkliai. Tarp visų laimėtojų yra 10 ekologinių ūkių, iš kurių: po 3 mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės, 2 augalininkystės ir po 1 sėklininkystės bei mišrų ūkį.

Vidutinis ūkio dydis pagal hektarų skaičių yra 195 ha. Daugiausia hektarų ūkyje dirbama Kauno r. II v. laimėtojų Daivos ir Arūno Dirmeikių su sūnumi Tomu bendrame 1000 ha augalininkystės ūkyje (300 ha nuosava, 700 ha nuomojamos). Mažiausiai hektarų augalininkystės krypties ūkyje dirba ir puikiai tvarkosi Marijampolės r. III vietos laimėtojai Inga ir Giedrius Stankevičiai, dirbantys 21 ha.

Bendrai mažiausius ūkius turi netradiciniai ūkiai. 500 bičių šeimų laiko 2 ha plote Skuodo r. III vietos laimėtojas Valis Jonkus, o Šilutės r. III vietos laimėtojai Lina ir Arūnas Šedžiai 4,28 ha ūkyje užsiima uogininkyste, daržininkyste ir gėlininkyste. Daugiausiai galvijų nurodė turintys Alytaus r. I vietos laimėtojai Vilė ir Vidmantas Navickai, laikantys 350 galvijų, iš jų 210 pieninių karvių. Tuo tarpu daugiausia pieninių galvijų turi Raseinių r. III vietos laimėtojai Irena ir Valdemaras Dobrovolskiai. Jų ūkyje yra 224 karvės.

Tarp pirmos vietos laimėtojų išsiskiria keletas netradicinių ir tradicinių ūkių. Vienas jų – 90 000 vnt. paukščių per metus užauginantys Rūta ir Gintas Cimakauskai iš Lazdijų rajono. Jie augina kalakutus, vištas, antis, perlines vištas ir dar dirba 240 ha žemės. Kėdainių rajone ūkininkaujantys sesers ir brolio šeimos Justina ir Dmitrij Kočetovai bei Ramunė ir Donatas Gikniai sėkmingai derina akvakultūrą ir augalininkystę. Jų žuvies ūkyje „ŠamŪkis“ auginami šamai, prekiaujama skrosta žuvimi, rūkyta, šaldyta ir konservuota šamų produkcija. Ūkininkauti pradėję 2009 metais parodoje AgroBalt 2018 metu laimėjo aukso medalį kategorijoje „Už dėmesį sveikai mitybai“. Tarp pirmos vietos laimėtojų yra LŪS Plungės skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Agrolanka“ valdybos pirmininkas Marijus Kaktys su žmona Aniceta. Užaugino 4 vaikus. Ūkininkauti pradėjo 1997 m. Platelių seniūnijoje esančiame Lygiųjų kaime ir šiuo metu dirba apie 240 ha žemės, laiko melžiamų karvių bandą ir augina mėsinius gyvulius. Ūkio modernizavimui naudoja Europos Sąjungos lėšas, o pernai metais pabaigė statyti ir naują fermą, į kurią sugina 100 melžiamų karvių. Biržų rajono Danutės ir Petro Aukštikalnių pienininkystės ūkis taip pat modernus ir vis dar modernizuojamas šeimos ūkis, kuriame pluša ne tik Petro šeima, bet ir Petro sesers Vitalijos šeima. Jų ūkyje jau 19 metų organizuojama ir rengiama „Piemenėlių šventė“, į kurią susirenka ne tik Biržų, bet ir aplinkinių savivaldybių ūkininkai. Pirmos vietos laimėtojai Kaišiadorių savivaldybėje - Laimutė ir Algis Stakeliūnai.

Tarp antros vietos laimėtojų išsiskiria mažiausi ūkiai. Tai Vilkaviškio r. ūkininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai auginantys 72 alpakas 8 ha žemės bei Ignalinos r. ūkininkė Valerija Aleknienė su šilauogių ūkiu, kuris dera 11 ha nuosavos žemės plote. Tuo tarpu Kupiškio r. II vieta ekologinio ūkio šeimininkas Ričardas Barzdenis dirba 250 ha žemės, turi 150 galvijų ūkį, iš kurių apie 60 melžiamų karvių ir 30 dėmėtųjų elnių. Pats ūkio šeimininkas yra dar Lietuvos skalikų augintojų asociacijos prezidentas. Elektrėnų sav. ūkininkaujanti 27 metų Laura Marcinkevičiūtė taip pat savo 30 ha ūkyje laiko elnius. Varėnos r. Keršių (tėvo su vaikais) mišriame ūkyje laikoma ne tik 1500 vnt. dedeklių, bet ir auginamos braškės, užsiimama daržininkyste- sodininkyste, dirbama 68 ha žemės. Daugiausia pieninių karvių tarp antros vietos laimėtojų laiko Plungės r. ūkininkai Jovita ir Alfredas Mikalauskai. Jie taip pat aktyvūs visuomenininkai, spėjantys kasdien pamelžti ir prižiūrėti apie 130 karvių bandą. Antros laimėtojai iš Kaišiadorių – Voldemaras ir Eglė Maziliauskai.

Trečiosios vietos laimėtojų ūkiai taip pat labai spalvingi. Lazdijų r. Stebulių kaime gyvenantis Mantas Jančiukas užsiima triušininkyste- avininkyste. Dirbdamas šiek tiek per 12 ha, laiko 88 triušius ir 55 avis. Daržininkaisgėlininkais save įvardino Alytaus r. ūkininkai Vitalija ir Algimantas Žemaičiai bei Šilutės r. ūkininkai Lina ir Arūnas Šedžiai. Tuo tarpu Virginija ir Adomas Poškiai Kretingos r. visai šalia Darbėnų miestelio ūkininkaujantys 5 ha plote užiima sodininkyste-bitininkyste. Susigrąžinę senelių žemę 1992 m. pasodino pirmąsias obelis. Siekdami užtikrinti obuolių kokybę, susidraugavo su bitėmis. 1998 m. pradėjus nuo dviejų šeimų išaugo iki 80 šeimų bityno. Trečios vietos laimėtojai iš Kaišiadorių – Vilma ir Arvydas Genčiauskai.

Kaip visada, apibendrinant konkurso rezultatus, atkreipiamas dėmesys į laimėtojų vidutinį amžių, į vyriausią ir jauniausią laimėtojus. Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., pradėję ūkininkauti vidutiniškai 2000 metais. Tarp antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., o ūkininkauti pradėta vidutiniškai 2002 – 2004 m.

Tarp 2018 m. konkurso laimėtojų vyriausia yra Joniškio rajono III vietos laimėtoja Filomena Taunytė. Ūkininkė tikriausiai gerai žino ir išmano savo bendravardės gydytojos receptus gerai savijautai, jog būdama 78 metų dar puikiai tvarkos 102 ha ūkyje. Jauniausias konkurso laimėtojas yra šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsiantis 22 metų Rokas Macaitis, Tauragės sav. užėmęs II vietą. Jis su žmona Ingrida puoselėja mišrų ūkį, viso dirba 177 ha žemės, laiko 100 galvijų (iš jų 60 melžiamų karvių). Pagal išsilavinimą: 46 nurodė turintys aukštąjį, 27 – aukštesnįjį, 40 – spec. vidurinį, ir 2 – kitą išsilavinimą.

„Atspindžių“ inf.
V. Šimkūnioenės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite