„Sa­ve va­di­nu ry­tų aukš­tai­čiu, mo­kan­čiu že­mai­čių vai­kus“, – juo­kia­si iš Ig­na­li­nos ki­lęs ir Kuršėnuose mokytojaujantis Ne­ri­jus Me­dei­šis. (Ne­ri­jaus Me­dei­šio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)
Angle down Atgal

Me­tų mo­ky­to­jas Ne­ri­jus Me­dei­šis: „Aš ga­liu keis­ti žmo­nes“

Šią sa­vai­tę dė­me­sys skir­tas mo­ky­to­jams. Ge­riau­sie­ji sa­vo mo­kyk­lo­je, mies­te, ra­jo­ne bu­vo ti­tu­luo­ti Me­tų mo­ky­to­jais ir ypa­tin­gai pa­gerb­ti. Iš gau­sy­bės kan­di­da­tų iš­rink­tas ir ša­lies Me­tų mo­ky­to­jų aš­tuo­ne­tas. Vie­nas jų – Kur­šė­nų Sta­sio Ang­lic­kio pro­gim­na­zi­jos bio­lo­gi­jos ir che­mi­jos mo­ky­to­jas Ne­ri­jus Me­dei­šis – mi­nint Tarp­tau­ti­nę mo­ky­to­jų die­ną ap­do­va­no­ji­mą priė­mė iš Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės ir Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rės Jur­gi­tos Šiugž­di­nie­nės ran­kų.

Paprastai laimėtojai, gavę apdovanojimą, sako, kad tikrai nesitikėjo, kad tai jiems – staigmena. Jūsų atvejis ne toks. Turėjote užuominų?

– Pernai buvau vienas iš septynių Šiaulių rajono Metų mokytojų ir žinojau, kad mano anketa bus perduota šalies konkursui. Buvo dar ir pokalbis su komisija, tai nenustebau, kad esu nominuotas Metų mokytoju. Bet kad aš gavau tą apdovanojimą – šiek tiek nustebau.

Kodėl?

– Visada tikriausiai kukliniesi ir galvoji, kad Metų mokytojas – kaip ir viso gyvenimo apdovanojimas.

Me­tų mo­ky­to­jo ap­do­va­no­ji­mą N. Me­dei­šis priė­mė iš Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės ir Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rės Jur­gi­tos Šiugž­di­nie­nės ran­kų. (Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)
Me­tų mo­ky­to­jo ap­do­va­no­ji­mą N. Me­dei­šis priė­mė iš Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės ir Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rės Jur­gi­tos Šiugž­di­nie­nės ran­kų. (Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)

Kai jau būna susumuoti viso gyvenimo darbai, suskaičiuoti parengti olimpiadų prizininkai, parašyti moksliniai darbai ir vadovėliai, kuo jaunas 33 metų mokytojas dar lyg ir negali pernelyg girtis?

– Aš rašau vadovėlį kartu su komanda (baigiame parengti vadovėlį 5 klasei pagal naujas mokymo programas, vėliau bus 6 klasei). Mano mokiniai pasiekia olimpiadose gerų rezultatų. O visa kita veikla – tu tiesiog dirbi darbą ir negalvoji apie kažkokius apdovanojimus, nori, kad mokiniams būtų smagu mokytis kitaip, mokytis smagiai.

Esate gamtos mokslų (biologijos, chemijos) mokytojas. Iš kur tos žinios, noras jas perteikti? Kaip jums pačiam šie dalykai sekėsi mokykloje?

– Gimiau Aukštaitijos nacionaliniame parke, augau Antalksnės kaime, apsuptas gamtos, gyvenau gražioje vietoje, mėgau vaikščioti gamtoje, domėjausi ja. Jau dešimtoje klasėje sugalvojau, kad noriu būti gamtosaugininku, ir ėmiau studijuoti ekologiją Vilniaus universitete. Po bakalauro studijų – aplinkotvarkos magistras, o po to kažkaip pagalvojau, kad gal visai nieko būtų ir mokytoju pabūti. Trumpai. Bet įklimpau 10 metų.

(Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)
(Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)

O kiek pagal pradinį sumanymą turėjo trukti tas „trumpai“ ir kodėl likote mokytojauti?

– Buvo programa „Renkuosi mokyti!“, kurioje dalyvaudamas turi įsipareigoti bent dvejus metus būti mokytoju paskirtoje mokykloje. O po to sprendi pats. Pagalvojau, kad dvejus metus noriu pabandyti tai bet kurioje Lietuvos vietoje, o toliau pažiūrėsiu, kaip man seksis, nes neturėjau jokios pedagoginės patirties, jokios praktikos. Tik projekto „Renkuosi mokyti!“ vieną mėnesį vasaros stovykloje buvo labai intensyvūs kursai, kuriuose mus rengė: vyko paskaitos, diskusijos, simuliacinės pamokos.

Per tuos dvejus metus įgijau patirties ir vis dar noriu dirbti. Mane tiesiog žavi jauni žmonės, jų noras, domėjimasis. Patinka dinamiškas darbas, kai nežinai, ko tikėtis: pasiruoši pamokai, o ji pakrypsta į kitą pusę. Pavyzdžiui, pradėjome šnekėti apie ekosistemą, bet mokiniai apie bites pradėjo kalbėti: kodėl bitės miršta, įkandus geluonis iškrenta, pradėjome apie medų šnekėti. Labai patinka tokie klausimai, kurie kartais gal ir atrodo ne į temą, bet jei mokinys klausia, vadinasi, jam kirba, jis nori sužinoti, nori atsakymų čia ir dabar ir tu atsakai į klausimą, kuris jam vėliau gal ir nebūtų kilęs. Tokie dalykai labai užkabina, nes aš žinau, kad jei jis paklausė ir išgirdo atsakymą, tikrai žinos tą informaciją visą laiką.

Vedi pamoką kitokią, kažkur kitur (ar muziejuje, ar važiuojame traukiniu, ar keliamės keltu, ar autobuse) – bendrauji neformaliai, matai, kaip vaikas švyti, kaip jam patinka, kokia įdomi pamoka, įsimena labiau, negu sėdėdamas klasėje. Tas bendravimas su vaikais, buvimas kitoje erdvėje labai džiugina ir suteikia pedagoginį džiaugsmą.

Esate kilęs iš Ignalinos krašto, atvykote dirbti į Šiaulių rajoną iš Vilniaus. Ar nesiilgite, nesigailite, nenorėtumėte dirbti didesnėje ar didesnio miesto nei Kuršėnai mokykloje?

– Save vadinu rytų aukštaičiu, mokančiu žemaičių vaikus. Esu anksčiau gavęs pasiūlymų dirbti kitoje mokykloje, bet tai nebuvo mokytojo darbas. Projektų kuratoriaus darbas manęs nedomino ir aš nesvarsčiau grįžti. Dabar buvo keli pasiūlymai, bet pasilieku čia, nes Kuršėnuose sukūriau šeimą, o ir darbo sąlygos yra puikios. Administracija šauni, kolektyvas puikus, draugiškas, palaikantis, kartu darome projektus: aš sugalvoju – jie prisijungia, jie sugalvoja – aš dalyvauju. Nežinau geresnio.

Mūsų mokykla nėra maža – 500 vaikų, tai mes esame didžiausi rajone. Čia yra šaunių vaikų, kurie užima prizines vietas, nuvykę į Vilnių. Man sako: „Važiuok į Vilnių – ten bus ką veikti.“ Kas bus? Tie patys vaikai ir ten, ir čia. Ir čia reikia vaikus užauginti, išauklėti, išugdyti.

(Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)
(Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.)

Jus galima pamatyti ne tik prieš klasės auditoriją, bet ir scenoje. Dainuojate?

– Kuršėnuose gyvenu jau 10 metų, tai visus 10 metų ir dainuoju „Melomanų“ chore. Prieš tai 6 metus dainavau Vilniaus universiteto tautinių šokių ir dainų ansamblyje. Iki tol buvo visi mokyklos chorai, duetai. Esu baigęs muzikos mokyklą, mama dainuojanti, sesės dainuojančios, šeimos, giminių susibūrimai visada su dainomis.

Turėjote pasirinkimų: sieti karjerą su muzika ir scena ar aplinkosauga valstybės tarnyboje. Kas nulėmė, kad einate pedagogo keliu?

– Aš noriu pakeisti žmones, kad jie tausotų aplinką, tausotų gamtą, būdamas aplinkotvarkos magistru. Po to supratau, kad galiu keisti žmones, daryti pokyčių vaikų galvose, o vaikai yra ateitis ir jie gyvens toje pakeistoje aplinkoje. Ir galbūt savo tikslą galiu pasiekti, būdamas mokytojus, nes mokau vaikus, kaip tinkamai elgtis buityje, kaip rūšiuoti, kaip neteršti, kaip etiškai elgtis gamtoje. Ir atsiranda pokyčių. Aš keičiu žmones. Nebūtinai reikia išleisti įstatymą ar brošiūrą, kad atsirastų pokyčių. Aš pokyčių galiu daryti mokydamas.

Nerijaus pamokos išeina už klasės ir mokyklos ribų, vyksta parkuose, muziejuose. Jis yra vedęs įvairių dalykų integruotų pamokų traukinyje, su mokiniais keliavęs baidarėmis, pėsčiomis knygnešių keliais ar pajūriu. Buvo apdovanotas už interaktyvias pamokas, taikant įtraukiojo ugdymo metodus, tarpdalykinę integraciją, taip pat buvo išrinktas Lietuvos inovatyviausiu biologijos ir chemijos mokytoju.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite