Angle down Atgal

Mes kariaujame!

Mes kariaujame – ir tai ne šiaip postringavimas. Mes iš tiesų kariaujame. Mūsų priešas ne kitataučiai, ne tankai, ne ginklai ir net ne žalieji žmogeliukai, o virusas, kuris, perduodamas žmogaus žmogui, nesirenka nei tautybės, nei rasės, nei amžiaus ar išsilavinimo. Žmonija dar niekad istorijoje negyveno taip kosmopolitiškai, dar niekada nebuvo taip lengva keliauti per sienas ir žemynus. Todėl virusui taip pat susidarė labai palanki terpė keliauti per šalis ir žemynus užpuolant vis naują tautą. Taigi – visa žmonija kariauja.

Tai – ne pirmas virusas

Turiu Jums bent vieną gerą žinią nūdienos blogų žinių sraute. Mūsų protėviai ne vieną tūkstantmetį buvo bejėgiai prieš virusus ir infekcijas, bet žmonija išgyveno. Bene žinomiausia visuomenėje gavusi juodosios mirties vardą – maro pandemija, kuri, manoma, buvo viena pražūtingiausių žmonijos istorijoje ir vien Europoje XIV amžiuje pražudė pusę žmonijos populiacijos. Tuomet žmonija neturėjo jokio efektyvaus būdo apsisaugoti nuo maro, todėl jis vis grįždavo ir nusinešdavo milijonus gyvybių. XVIII amžiuje visą visuomenę gąsdino raupai, paskui raupsai (arba Hanseno liga), būta ir kitų didesnių ar mažesnių aukų pareikalavusių ligų, tačiau XVIII amžiaus pabaigoje viskas pasikeitė. Buvo sukurtas iki šiol geriausias mūsų turimas ginklas prieš virusus ir infekcijas – vakcina. Pavyzdžiui, maliarija, kuria galima užsikrėsti atogrąžų kraštuose, ir šiandien nėra visiškai išnaikinta, bet yra skiepai. Tačiau ir išradus skiepus neįmanoma apsisaugoti nuo tūkstančių žemėje esančių virusų. Taip yra todėl, kad virusai keičiasi – mutuoja. Jei anksčiau jie neturėjo jokios įtakos žmogui, tai mutavę gali pridaryti didesnės ar mažesnės žalos. Manoma, ispaniškasis gripas prieš daugiau nei šimtą metų, po Pirmojo pasaulinio karo, nusinešė daugiau nei 30 milijonų gyvybių. Praėjusio amžiaus pabaigoje atsirado ir išplito ŽIV, nuo jo mes ir dabar neturime patikimos vakcinos. Šiame amžiuje plito SŪRS (sunkus ūminis respiracinis sindromas), Ebolos virusas, niekur nedingo kelių rūšių hepatitai, sunkesnis ar lengvesnis gripo virusas ir t. t. Virusų buvo, yra ir bus, ir tik nuo mūsų priklausys, kaip nuo jų apsisaugosime.

Pandemija ir kodėl dabar skiriama tiek daug dėmesio

Ar žinojote, kad vien nuo gripo praėjusiais metais mirė dešimtys tūkstančių žemės gyventojų? Kodėl nebuvo tokio visuomenės dėmesio? Viskas paprasta – gripo užkrečiamumas bei mirtingumas yra daug mažesnis ir didelės įtakos turi sezoniškumas. Ar girdėjote, kad kas nors sirgtų gripu vasarą?.. Koronavirusas (COVID-19) siaučia visame pasaulyje ir kol kas vienintelis būdas apsisaugoti – karantinas. Nuo koronaviruso jau sukurta vakcina Kinijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tik dabar pradedami klinikiniai tyrimai, kurie užtruks ne mažiau kaip iki metų pabaigos. Atrodytų, pasaulis parklupdytas, tai kodėl sukurtos vakcinos negalima naudoti iškart? Čia taip pat viskas paprasta – nežinoma, ar vakcina neturės šalutinių poveikių, kokių jos dozių reikia ir t. t. Pietų Korėjos ir Singapūro, iš dalies ir Kinijos gerieji pavyzdžiai parodė, kad įvedus drastiškas karantino priemones viruso plitimą galima suvaldyti. Blogasis – Italijos pavyzdys. Ten visi mėgsta bendrauti, socializuotis, ten kiekvienais metais apsilanko milijonai turistų. Italijoje į karantino draudimus buvo žiūrima pro pirštus ir, galima sakyti, tai parklupdė šalį ir dabar situacija tikrai nepavydėtina. Panaši situacija ir Ispanijoje.

Reikia ruoštis: šalims, gyventojams, žmonijai

Ar niekas niekada nesakė, kad tokiam viruso protrūkiui reikia ruoštis? Žinoma, sakė. Milijardierius, vienas turtingiausių žmonių planetoje filantropas Bilas Geitsas ne vienus metus yra nusišalinęs nuo savo sukurtos vienos sėkmingiausių visoje žemėje įmonių „Microsoft“ (programinės įrangos gamyba) veiklos ir pastaruosius metus aktyviai darbuojasi savo ir žmonos Melisos įkurtame fonde. Šis kiekvienais metais milijardus skiriantis fondas rūpinasi nepasiturinčių šalių poliomielito vakcinavimu, ieško efektyvių ir inovatyvių būdų spręsti geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo problemas ir kita. B. Geitsas per konferenciją TED 2015 metų balandžio mėnesį kalbėjo, kad kiekvienais metais skiriama šimtai milijardų ruošiantis karui: kuriamos įvairios gynybos ir puolimo strategijos, vyksta mokymai, šalys keičiasi patirtimi, kuriama ir tobulinama įvairi ginkluotė, NATO turi mobilias pajėgas, kurios gali labai greitai reaguoti ir yra pasiruošusios atsidurti bet kurioje NATO aljanso šalyje. Žinoma, visa tai daroma mūsų labui, kad nebūtų karo, ir tai veikia, nes Europoje jau 65 metai – ilgiausiai istorijoje – nebuvo karo. Jis prisiminė Ebolos virusą ir kaip Afrikos žemynas, Europa ir visas pasaulis buvo nepasiruošę. Per savo pranešimą jis klausė, ar tikrai nereikia turėti specialių pajėgų greito reagavimo medikų komandų, kurios galėtų vykti į bet kurią šalį ir imtis prevencinių priemonių prieš viruso keliamą grėsmę. Gal kiekvienoje šalyje reikia turėti ne tik medikų, bet ir viruso valdymo specialiųjų pajėgų, kaip kad turi kariuomenė?.. Žinoma, daugelis kalbos išklausė, tačiau nieko nedarė ir buvo tik laiko klausimas, kada žmonija susidurs su tokio lygio pasauline medicinine problema kaip koronavirusas.

Žemės signalas ir ekonominės pasekmės

Gal koronavirusas nėra toks blogas? Žemė jau seniai mums siunčia įspėjimus apie šylantį klimatą, tokios žiemos kaip ši turbūt niekas jau nepamena. Mes aliname žemę. Po ilgų diskusijų buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos planas, o išrinktas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas sugalvojo išstoti ir toliau visais įmanomais būdais teršti pasaulį. Viskas dėl ekonomikos, viskas dėl dar daugiau pinigų. Kai jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg visus politikus, tarp jų – ir didžiausios pasaulio ekonomikos vadovą, bei visą žmoniją ragina pagalvoti, kas daroma ir kad gali visai nebelikti žemės, daugelis į tai nekreipia dėmesio ir gamina dar daugiau – teršia. Tai, ko nepadarė politikai ir visuomenė, padarė virusas. Kinija kaip fabrikas sustojo, didžiausias Europos teršėjas Šiaurės Italija sustojo. Toks pats sustojimas gresia ir kitoms didžiosioms pasaulio šalims – teršėjoms. Koks rezultatas? Po kelių karantino savaičių žmonės Kinijos miestuose naktį mato žvaigždes, anksčiau viską užstodavo smogas. Italijoje Venecijos kanalai pasidaro tokie skaidrūs, kad matomos atplaukiančios žuvys, kurių niekas nematė dešimtmečius, atplaukia gulbės – gamta valosi. Nuo koronaviruso mirė jau kelios dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje, tačiau tikiu, kad kiti dešimtys tūkstančių buvo išgelbėti dėl sumažėjusio eismo, pagerėjusios oro kokybės didžiuosiuose pramoniniuose miestuose. Manau, šiomis savaitėmis Lietuvoje turėtų būti mažiau arba visai nebūti žuvusiųjų keliuose, nes eismas tikrai sumažėjo. Gal daugiau gyvybių yra išgelbėta, nei bus prarasta?.. Tai parodys tik laikas.

Karantinas reiškia ne tik tai, kad pasaulis sustoja ir gamta valosi, bet ir tai, kad prastėja ekonominė kiekvienos viruso pažeistos šalies ir jų žmonių gerovė. Tas pats ir Lietuvoje, su virusu atėjo krizė. Analitikai ir visokio plauko prognozuotojai įvairiose konferencijose bei seminaruose prisiekinėjo, kad krizės 2020 m. tikrai nebus. Koronavirusas padarė kitaip – ir štai turime krizę. Ekonomika sustojo, valstybė brenda į skolas ir bando kompensuoti nuostolius, tačiau kol kas niekas negali pasakyti, kokio tai gylio krizė. Iš dalies viskas priklauso nuo mūsų ir nuo to, kaip virusas plis tarp mūsų bei visame pasaulyje.

Ką mes galime padaryti?

„Utenos diena“ kiekvieną dieną sulaukia įvairiausių komentarų apie Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro bei Utenos ligoninės darbą. Kažkas ilgai laukė greitosios, kažką greitoji ne ten nuvežė, kažko nepriėmė su danties skausmu, kažkam su sumušta koja reikėjo palaukti ilgiau nei paprastai ir t. t.

Mieli uteniškiai, primenu, kad mes kariaujame, priešakinėse karo eilėse šį kartą ne kareiviai, o mūsų gydytojai. Todėl turime suprasti, kad tai, kas galioja normaliomis sąlygomis, negalioja esant karui. Manau ir tikiu, kad medikai deda visas įmanomas pastangas tam, kad suvaldytų esamą situaciją ir išgelbėtų kuo daugiau gyvybių, todėl jokios kritikos nei laikraštyje, nei portale udiena.lt negali būti ir nebus. Tikiuosi, daugelis iš Jūsų man pritariate. Užuot priekaištavę, geriau kas gali iš balkonų, kas sėdint ant sofos 19 val. paplojame fronto linijoje atsidūrusiems medikams už jų darbą ir palinkime sėkmės.

Blogiau už virusą – tik panika

Niekas nesiginčija, kad viruso keliama grėsmė yra didžiulė, ypač turi saugotis vyresnio amžiaus žmonės, sergantys kitomis ligomis ar turintys nusilpusį imunitetą, tačiau dar blogiau yra panika. Ar tikrai verta stovėti eilėse prie dezinfekcinio skysčio ir taip rizikuoti užsikrėsti? Ar verta bandyti atlaikyti eiles ir suspėti nusipirkti apsauginių kaukių, kurios iš esmės neapsaugo nuo viruso? Taip, jos mažina viruso plitimo riziką, nes žmogus kvėpuoja į kaukę. Grėsmė reali, saugotis reikia, bet panika ir kaltinimai medikams tikrai nepadės. Todėl susitelkime, nieko nekaltinkime, laikykimės visų Sveikatos apsaugos ministerijos ir visuomenės sveikatos biuro teikiamų rekomendacijų ir išgyvensime šį virusą bei kylančią krizę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite