Angle down Atgal

Merkinėje pristatyta Vinco Baublio knyga „Šventa sala“

Merkinės lankytojų centro „Šalcinio“ svetainėje pristatyta merkiniškio Vinco Baublio knyga „Šventa sala“. Šios knygos gimimas yra ypatingas, nes autorius ją parašė jau praradęs regėjimą ir gyvendamas Merkinės globos namuose.

Pristatymas buvo labai jautrus, nes prisimintas ir nelengvas Vinco gyvenimas. Skaudūs pasakojimai apie autoriaus gyvenimo sunkumus ir begalinį norą kurti tamsoje užgavo jautriausią sielos stygą turbūt visiems ten dalyvavusiems. Bet pristatydamas savo knygą, Vincas Baublys šypsojosi ir sakė: „Niekuomet nelaidokim patys savęs pirma laiko, kaip aš save buvau palaidojęs. Mano širdyje dabar šviesu“. Kiekvienas kalbėjęs apie knygos autorių, nepamiršo pridurti, jog Vincas labai nuoširdus, optimistiškas ir geraširdis žmogus. Ir jis pats, pasakodamas, kaip gyvena ir kuria, kalbėjo su optimizmo gaidele balse.

Apysaka „Šventa sala“ pasakoja apie sovietinėje armijoje tarnavusio, buvusio Afganistano karo dalyvio, jauno žmogaus bandymus įsitvirtinti Lietuvoje dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Detektyvinių prieskonių turintis kūrinys intriguoja herojaus minčių srautu, atminties blyksniais iš jo praeities. Autobiografinių elementų nestokojanti knyga persmelkta artėjančios nelaimės nuojautos, tik jos priežastys ir detalės išaiškėja istorijos pabaigoje.

Pirmosios knygos sutiktuvės vyko patiems artimiausiems žmonėms globos namuose, kur knyga ir buvo parašyta.

Renginį vedęs Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus visuomenės informavimo specialistas Algimantas Černiauskas pažymėjo, kad Vincas Baublys yra labai geras pavyzdys, jog niekada nereikia pasiduoti gyvenimo sunkumams.

Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė sakė, kad Vinco sėkme džiaugiasi visas globos namų kolektyvas. „Kai Vincas apsigyveno globos namuose, pamatėm, kiek daug gali padaryt žmogus nematydamas. Jis daug dirba kompiuteriu, skaito elektronines knygas. Kad ši knyga išvystų dienos šviesą, prisidėjo daug žmonių. Globos namų kolektyvo vardu dėkojam jiems visiems. Ir dar svarbu pasakyti, kad globos namuose gyvena tikrai ne atstumti artimųjų, o tie žmonės, kuriems reikia kvalifikuotos pagalbos, ko negali padaryti žmogaus artimieji. Vincas – puikus pavyzdys, kad globos namuose ne tik gyvenama, bet ir kuriama“.

Knygos redaktorė, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos mokytoja Rita Černiauskienė prisipažino, kad buvo labai įdomu skaityti rankraštį, kurį parašė neregintis žmogus. „Suvokiau, kad kad tai nematančio žmogaus tekstas, bet parašytas kaip matančio. Knyga spinduliuoja šviesą, kuri yra autoriaus viduje. Žaviuosi, kaip veikia jo atmintis, nes aprašyti Vilniaus vaizdai, kokie jie buvo Atgimimo pradžioje, labai tikslūs. Džiugu, kad prisiliečiau prie žmogaus, matančio vidumi, kūrybos“, – kalbėjo knygos redaktorė.

Merkinės globos namų darbuotoja Birutė Janickienė, kuri Vincą globoja, sakė: „Vincui noriu padėkot, kad jis yra toks bendraujantis. Visi gyventojai aplink jį buriasi, jis – mūsų akių ir širdžių šviesa“.

Vinco Baublio tekstus gyrė rašytojas ir žurnalistas Henrikas Gudavičius: „Skaitydamas galvojau, kad Vincas Baublys yra senyvo amžiaus, nes taip vaizdingai aprašyti senovinio dzūkų gyvenimo būdo vaizdai! Vincas turi Dievo dovaną kurti, džiaugiuos, kad turėjo galimybę rasti kelią į viešą žodį“.

Knygos autorius, kukliai pasakodamas apie save ir sunkumus, kuriuos jam teko savo gyvenime patirti ir išgyventi, braukė skruostu riedančią ašarą ir dėkojo visiems, kurie atėjo į knygos pristatymą, kurie jam padėjo ją išleisti ir prisideda, kad jo kasdienybė būtų šviesesnė ir džiugesnė. Vincas neregys ne nuo gimimo. Taip jau gyvenime susiklostė, kad apako būdamas trisdešimt septynerių. Prisipažino, jog tuomet buvo labai sunku psichologiškai. Tačiau džiaugiasi, kad ilgainiui susitaikė, nugalėjo savo negalią. Išmoko naudotis kompiuteriu, diktofonu, įrašinėjo tekstus. „Labai džiaugiuosi savo išleista knyga. Ją rašiau ilgai, su pertraukomis, maždaug devynis metus. Matantis kompiuteriu nesinaudojau, kai pradėjau mokytis, buvo baisu, kad nepasiseks. Paskui pusantrų metų „Žvejo svetainėje“ pagal autorinę sutartį dirbau, kūriau tekstus. Jei žmogus turi noro, jis tikrai daug pasieks. Reikia norėti. Nes jei nenorėsi, gulėsi, sutrūnysi“, – optimistiškai apibendrino.

Knygos autorių pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas. „Su Vincu susipažinau ir apie jo polinkį rašyti sužinojau prieš keletą metų. Malonu, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija rėmė jo knygos leidybą. Linkiu Vincui sveikatos, stiprybės ir gražių kūrybinių minčių. Ši knyga – mažas, bet labai reikalingas indėlis žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais“. Dovanų direktorius jam įteikė ausines ir gėlių.

Seimo narys Juozas Baublys, įteikdamas simbolinę dovanėlę, kalbėjo: „Džiaugiuosi, kas pagaliau pavyko išpildyti vieną iš savo svajonių, į kurią kantriai ir ilgai žengėte. Labai svarbu pradėti nuo savęs. Esate pavyzdys kiekvienam, nes daugiau padarot nei kiti sveikesni. Linkiu ir kitų svajonių išsipildymo“.

Vincas Baublys gimė netoli Perlojos gyvenvietės šiuo metu jau išnykusiame Paperlojo kaime. Iki mokyklos augo pas senelius, vėliau mokėsi Merkinės internatinėje mokykloje, Daugų technikume mokėsi agronomijos. Baigęs technikumą buvo iškart pakviestas tarnauti sovietinėje armijoje. Tarnavo Pamaskvio kosmodrome, ginkluotame branduoliniu ginklu. Visa tai skausmingai atsiliepė po daugelio metų. Tapęs neįgaliu aklu žmogumi, Vincas pradėjo savo kūrybinį kelią, apie kurį dažnai pagalvodavo vaikystėje. Knyga „Šventa sala“ 2016 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos literatų konkurse laimėjo antrą vietą.

Vincas Baublys yra aktyvus Merkinės FB bendruomenės narys. Kiekvieną rytą ir vakarą jis džiugina gražiais ir nuoširdžiais palinkėjimais: „Labas rytas. Gražios ir geros Jums dienos“, „Laimingo ir gražaus vakarojimo“ ir daugybė kitų.

Jo jau neregint parašyta knyga žavi labiausiai – kiek gali žmogaus stiprybė, optimizmas ir vidinis priesakas: „Aš galiu!“. Tai labai motyvuoja. Knygos „Šventa sala“ sutiktuvėse autoriui kiekvienas atėjęs negailėjo gražių žodžių, o merkiniškis mokytojas Kęstutis Breidokas su savo mokine Rugile skyrė muzikinę dovaną – gražias dainas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite