REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Gruodžio 11 d. 15:39

Marijampolės padangėje suspindo „Suvalkijos saulytės“

Marijampolė

Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt


109832

Asociacija „Suvalkijos saulytės“ vienija Marijampolėje gyvenančias šeimas, auginančias vaikus, turinčius Dauno sindromą ar autizmo spektro sutrikimų. Ji buvo įsteigta kovo 12 dieną, o po mėnesio jau gavo pasiūlymą plėsti savo veiklą. Sužinojusi apie naują organizaciją Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė paragino imtis platesnės veiklos ir steigti dienos centrą neįgaliems vaikams.

Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo asociacijos vadovė Ingrida Januškienė, pradžioje jų tikslas buvo tiesiog suvienytų panašaus likimo šeimas, rengti susiėjimus, kad tėvai galėtų bendrauti, keistis aktualia informacija. Taip pat siekta pritraukti tokioms organizacijoms piliečių skiriamus 2 proc. nuo mokesčių. Vilniuje veikia respublikinė asociacija „Saulytės“. „Vilnius toli, o pagalbos reikia čia. Aišku, ryšys yra, jie rengia suvažiavimą kartą per metus, konsultuojamės, kai prireikia“, – pasakojo I. Januškienė.

Kai buvo paraginti, asociacijos nariai ir patys pamatė, kad problema aktuali: nėra kur palikti vaikus po pamokų, taip pat per vasaros atostogas arba suteikti bent kelių valandų atokvėpį neįgalius vaikus auginančioms mamoms.

Asociacijos narė Sigita Bariškauskienė sako, kad dienos centras, priimantis vaikus su Dauno sindromu ir autizmo spektro sutrikimais, bus vienintelis toks Marijampolės apskrityje.

„Dienos centrą dar tik steigiame, bet jo būtinumu neabejojame. Nors šeimų oficialiai neregistruojame, bet į asociaciją „Suvalkijos saulytės“ buriasi apie 50 šeimų, turinčių vaikučius su Dauno sindromu ar kitomis negaliomis. Ir visiems tokiems vaikučiams reikia vietos, kad tėvai galėtų sugrįžti į darbus, kad būtų ramūs dėl jų. Aš pati auginu septynmetį sūnų ir būtent šiais metais pajutau problemą, kad po mokyklos nėra kur jį palikti“, – pasakojo S. Barišauskienė.

Ir S. Barišauskienė, ir I. Januškienė sako apie dienos centro steigimą nebūtų drįsusios svajoti, nes viena yra vairavimo mokytoja, o kita buhalterė ir nesijautė išmanančios tokius dalykus. „Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė mus paragino bandyti, žadėdama padėti, pakonsultuoti“, – pasakojo moterys. Ir tikrai visada jautė palaikymą, net ir iš mero Povilo Isodos, ir finansinę savivaldybės paramą: dienos centrui nemokamai skirtos apie 100 kv. metrų patalpos (trys kabinetai) Petro Armino mokykloje, taip pat ir lėšų jų remontui. Dabar vyksta remonto darbai, o atsidaryti tikimasi kovo mėnesį. Kovo 21-oji yra Pasaulinė Dauno sindromo diena arba Skirtingų kojinių diena, tad ją tikimasi sutikti jau įrengtame centre.

Asociacija jau turi socialinę darbuotoją, kuri bus su vaikais. Dar reikėtų socialinio pedagogo, gal ir logopedo, psichologo tėvams, bet viskas priklausys nuo turimų finansų. Planuojama įrengti sensorikos kambariuką: su spalvotomis lempelėmis, vandens burbulais, kvapais ir pan. Moterys kalba, kad šiuos vaikučius tik geros emocijos verčia tobulėti, tad reikia malonios, geros aplinkos ir teigiamų emocijų.

Dienos centras bus didelė parama šeimoms, bet moterys iš savo patirties žino, kad ypač pagalbos reikia pačioje pradžioje, kai sužinai apie vaikelio ligą. Moterys pasakojo, kad tai labai skaudi ir baisi situacija, išliejama daug ašarų, o skausmas prilyginamas tokiam, kaip po artimo žmogaus netekties.

„Atrodo, kad griūva visas pasaulis, apima siaubas dėl vaikelio ateities. Trūksta informacijos ir palaikymo. Grįžus iš ligoninės, praktiškai lieki vienas. Aš dar ligoninėje prašiau psichologo pagalbos, bet man buvo atsakyta, kad jis atostogauja... Buvo siaubinga, – pasakojo S. Barišauskienė. – Ačiū dievui, kad yra socialiniai tinklai, juose susibūrusi grupė, vienijanti apie 500 šeimų. Kai pamatai, kad esi ne vienas, kad kitų vaikai ir rašo, ir skaito, ir net dviračiais važinėja, supranti, kad galėsi išgyventi, ir vaikas gyvens normaliai. Tai padeda, įgyji drąsos. O tas kritimas į duobę užtrunka apie metus po gimdymo. Tada pagalba itin svarbi. Be patirto šoko, dar kamuoja ir baimė netekti vaikelio dėl įvairių lydinčių ligų – skausmas būna dvigubas. Tiesa, dabar atrodo, kad be reikalo taip pergyvenome, nes viskas galų gale susitvarko. Bet ta patirtis padeda suvokti, kaip sunku būna šeimoms, todėl norime joms padėti.“

Manoma, kad dienos centro paslaugų poreikis vasarą išaugs, o pradžioje planuojama priimti vaikus pusei dienos, po pietų, nes daugelis lanko mokyklas ar darželius. Vasarą jau gal ir visai dienai priims.

Atrodo, reikės nemažai pagalbininkų, o jų jau pamažu atsiranda: norėtų iš Marijampolės kolegijos ateiti atlikti praktiką socialinio darbo studentės, žadama priimti savanorius, o jų atsirastų ir šalia įsikūrusiame senjorų centre „Židinys“. Jo lankytojai jau buvo atėję susipažinti, sakė norintys pabendrauti su vaikais. Ieškoma ir rėmėjų, štai „Kakė Makė“ jau padovanojo knygelių. Moterų „Lions“ klubas taip pat rodo iniciatyvą padėti.

I. Januškienė sakė, kad ieškoma ir projektinio finansavimo: vienas projektas gauti ES lėšų jau parengtas ir atiduotas vertinti, planuojama rašyti ir kitą.

Paskutinį lapkričio penktadienį moterys sakė ėjusios į Marijampolės ligoninę, kur nunešė asociacijos narių savo lėšomis suruoštus kūdikio kraitelius: su dovanėlėmis ir svarbiausia – kontaktais, kad šeima iš karto gautų informaciją, kur galima kreiptis pagalbos.

Loreta AKELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Nuotraukoje – Ingrida Januškienė ir Sigita Barišauskienė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA