Angle down Atgal

Magistro studijos – sėkmingos ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklos pagrindas

Vaikystė tai metas, kuomet susiformuoja beveik visi pagrindiniai žmogaus asmenybės bruožai ir charakterio savybės. Ikimokykliniame amžiuje mokymosi pagrindų svarba yra didžiulė. Štai JAV, Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, dalyvavusių ikimokykliniame ugdyme, mokymosi pasiekimai yra aukštesni, jų žodynas turtingesnis, jie geriau laiko egzaminus, patiria mažiau bendravimo sunkumų, turi mažiau pažintinės raidos sutrikimų, rečiau elgiasi asocialiai. Ikimokyklinio ugdymo procese ypatingą vaidmenį atlieka pedagogas, kuris sukuria vaikams aplinką, ją formuoja ir keičia.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vaidmuo ugdant vaiko asmenybę

Pedagogas dalyvauja sprendžiant, kokios patirčių erdvės yra patikimos mažiesiems. Geras auklėtojas atpažįsta vaiko siunčiamus signalus, mato, kokios paramos ir kada jam reikia. Auklėtojas formuoja tai, kas yra sudėtingiausia ir brangiausia žmonijai – individo vidinį ir išorinį pasaulį vienu iš sudėtingiausių jo vystymosi periodu.

Nenuostabu, kad tiek tėvai, tiek ikimokyklinio ugdymo administracijos itin akcentuoja aukštą pedagogo kvalifikaciją, rodančią formalųjį pedagogo pasirengimą dirbti ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje įstaigoje. Pedagoginė patirtis, tradicinių ir inovacinių metodų išmanymas, kvalifikacijų ir diplomų turėjimas tampa vis svarbesniais. Kvalifikacija labiausiai akcentuojama per pedagogų atestaciją, tai reglamentuoja ir ugdymo personalo kompetencijas ikimokyklinio ugdymo praktikoje numatančiuose dokumentuose bei teisės aktuose. Visuomenės požiūriu ikimokyklinės vaikų ugdymo institucijos turi atlikti dvi pagrindines funkcijas: ugdymo ir priežiūros. Priežiūros funkcija Švietimo įstatyme nereglamentuojama. Kur kas yra svarbiau – vaiko asmenybės ugdymas, jo įvairių gebėjimų, reikalingų gyvenant šiandieninėje visuomenėje, lavinimas.

Pedagogui reikalingas ne siauras profesinis, bet itin platus teorinis, filosofinis pasirengimas, įgalinantis tinkamai organizuoti ugdomąjį procesą, vertinti ugdymo kokybę, vaikų pasiekimus, reflektuoti ir prognozuoti vaiko pažangą, rengti ar atnaujinti individualias ugdymo programas, tinkamai parengti jų turinį. Ne mažiau svarbu įprasminti alternatyvaus ugdymo filosofinę kryptį realiame pedagoginiame procese, atlikti empirinius tyrimus, lyginamąją analizę, įstaigos auditą.

Neatsiejama pedagogo darbo sritis – bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais juos šviečiant įvairiais su ugdytiniais susijusiais klausimais bei teikiant profesionalią švietimo pagalbą. Tyrimai rodo, kad būtent tėvai, kaip pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamų paslaugų vartotojai, prioritetais laiko aukštą pedagogų kvalifikaciją. Tokį visapusišką ir gilų būsimųjų pedagogų pasirengimą užtikrina universitetinės studijos.

Atveriamos platesnės galimybės siekiant kopti karjeros laiptais

Universitetinės bakalauro studijos rengia būsimus ikimokyklinio ugdymo specialistus. Vis dėlto atsižvelgiant į nūdienos visuomenės keliamus reikalavimus auklėtojui, itin reikšmingos tampa magistro studijos. Tai pagrindinė aukštojo mokslo studijų pakopa, kurioje plačiau ir giliau ugdomi mokslinio darbo įgūdžiai, išryškėja būsimųjų tyrėjų gebėjimai savarankiškai tęsti, gilinti bei skleisti įgytas žinias. Magistrantūros absolvento žinios reikalingos šiuolaikiškai mąstančiam, kūrybingam, originaliam, inovatyviam pedagogui.

Mokslinių tyrimų reikšmę profesinėje ikimokyklinio ugdymo pedagogo veikloje būtų galima aiškinti profesinio kompetentingumo, veiklos kokybės ir mokslinės veiklos tęstinumo kategorijomis. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus yra svarbus kiekvienam pedagogui, nes tai didžia dalimi atliepia jo veiklos kokybę. Pedagogai nuolatos tobulina savo kompetencijas: skaito pedagoginę literatūrą, domisi metodikos naujovėmis, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo renginiuose, ieško atsakymų, kaip spręsti su ugdymu susijusias problemas, ieško gilesnio šeimos ir vaiko pažinimo bei bendravimo su įstaigos bendruomene būdų. Be viso to, jie gali atlikti ir savo veiklos tyrimus. Tokiu būdu gavus patikimos informacijos ir žinių, jas galima iš karto pritaikyti tobulinant ugdymo procesą.

Labai svarbus aspektas tas, kad įgijus atitinkamą darbo stažą magistrantūros studijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams suteikia galimybę tapti įstaigų vadovais: direktoriais ar pavaduotojais. Funkcijos, kurias atlieka ikimokyklinių įstaigų vadovai, taip pat reikalauja ne tik profesinio, bet itin plataus teorinio pasirengimo, specifinių gebėjimų: organizacinių, analitinių, mokėjimo sisteminti medžiagą, kaupti informaciją ir daugybę kitų.

Pedagogų rengimo reglamente teigiama, kad šios srities pedagogus rengia stipriausieji šalies universitetai, o Šiaulių universitetas tampa vienu iš pedagogų rengimo centru. Šiaulių universitete yra realizuojama magistro studijų programa Edukologija su specializacijomis Švietimo Vadyba, Švietimo kokybės vadyba bei Vaiko teisių apsaugos vadyba. Šioje magistro studijų programoje gali studijuoti pabaigę ikimokyklinio ugdymo bei kitų švietimo ir ugdymo krypčių bakalauro studijų absolventai. Magistro studijų metu studentai įgyja profesiniam kompetentingumui reikalingų tyriminių kompetencijų: tyrimo planavimo ir organizavimo, tyrimo duomenų apdorojimo, tyrimų atlikimo kokybės bei tyrimo duomenų pritaikymo ir sklaidos. Profesinėje veikloje remdamiesi savo atliktais tyrimais absolventai geba modeliuoti ugdymosi situacijas, planuoti savo veiklą, ją rekonstruoja ir reflektuoja.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite