Angle down Atgal

Lyderis – per sūrų prakaitą ir maldą

Lietuvoje – šviesus ir šventinis laikotarpis. Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejų, gegužės 4–5 dienomis į Lietuvą pirmą kartą atvyksta jėzuitų generolas Arturas Sosa SJ. Netrukus po jo vizito, gegužės 15 d., Vilniaus universitete bus organizuojama konferencija „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“. Šventinė nuotaika neaplenkė ir Šiaulių – Šiaulių jėzuitų mokyklos bendruomenė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje surengė respublikinę švietimo konferenciją „Dora lyderystė. Iššūkis sau ir esančiam greta“.

Susitiko, kad keistų rytdienos veidą

„Pradedant konferenciją, norėčiau pacituoti Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolo tėvo Vidmanto Šimkūno mintį: „Tinkamai suvokta ir gerai surengta šventė suteikia ypatingą progą, nes tai – intensyviai išgyvenamas metas, kuriame persipina praeitis, dabartis ir ateitis. Tokiai šventei reikia keleto dalykų. Pirmiausia, grupės žmonių, kuriuos kas nors sietų su švenčiamu praeities įvykiu, kurie turėtų bendrą patirtį ir bendrus įsipareigojimus ateičiai“, – sakė Šiaulių jėzuitų mokyklos vadovė Giedrė Statkutė, kreipdamasi į per pusšimtį konferencijos dalyvių – švietimo įstaigų vadovų, mokytojų.

„Tikiu, kad šis susitikimas yra tam, kad keistume rytdienos veidą. Tuo pačiu ši konferencija yra tam, kad XXI amžiuje būtų įprasmintas XVI amžius. Būtent tada pirmieji jėzuitai įžengė į Lietuvos žemes, pradėjo kurti mokyklas ir švietimo sistemą“, – priminė G. Statkutė.

Konferencijoje, surengtoje jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejui paminėti, pranešimus skaitė penki lektoriai: kapitonas Paulius Kovas, pokyčių valdymo organizacijose konsultantas Rolandas Juraitis, muzikantas Remigijus Rančys, kompozitorius Vytautas Miškinis ir viena iš Pasaulinės lyderystės konferencijos organizatorių Dalia Bytautienė.

Muzika. „Tai – koncertas apie pasirinkimus, drąsą būti savimi, gebėjimą planuoti savo laiką ir didį džiaugsmą dirbti savo mylimą darbą“, – sakė R. Rančys, į koncertą įtraukęs ir konferencijos dalyvius. (Šiau­lių jė­zui­tų mo­kyk­los ar­chy­vo nuo­tr.)
Muzika. „Tai – koncertas apie pasirinkimus, drąsą būti savimi, gebėjimą planuoti savo laiką ir didį džiaugsmą dirbti savo mylimą darbą“, – sakė R. Rančys, į koncertą įtraukęs ir konferencijos dalyvius. (Šiau­lių jė­zui­tų mo­kyk­los ar­chy­vo nuo­tr.)

„Esu pirmas po Dievo“

„Tik per suvokimą, kas yra sūrus prakaitas, galima pasiekti karjeros aukštumų, – konferencijoje sakė P. Kovas ir prisipažino pirmą kartą vedantis seminarą bažnyčioje. – Tai – ypatinga vieta susitikti. Susitikti, visų pirma, su savimi, tuomet su aplinka, su Dievu.“

Buriuoti pradėjęs dar būdamas mamos pilve, jachta „Amberlife“ apiplaukęs pasaulį P. Kovas savo burinį laivą lygino su organizacija, įgulą – su kolektyvu, o kapitoną – su vadovu. „Mano metaforą interpretuokite taip – jūs esate savo klasės kapitonai. Jūsų klasė – jūsų įgula. Kapitonas laive yra pirmas po Dievo. Tad noriu, kad sau pasakytumėte frazę: „Klasėje esu pirmas po Dievo.“ Kaip jaučiatės?“ – konferencijos dalyvių klausė P. Kovas.

Kol vieni pedagogai, mintyse ištarę minėtą frazę, teigė besijaučiantys gerai, kiti suabejojo: būti antram po Dievo – itin didelė atsakomybė. „Mes dažnai paliekame sprendimą priimti kažkam, neaišku kam. Įsivaizduojame, kad tarp Dievo ir mūsų kažkas dar yra. Vis tik tą sekundę, kai išsigąstame ir sustojame, mes pralaimime“, – sakė P. Kovas, motyvuodamas mokytojus tapti savo klasės kapitonais.

Lemtinga. D. Bytautienė sakė žinanti ne vieną žmogų, kuriam Pasaulinės lyderystės konferencija tapo lemtinga, siekiant savo tikslų. (Šiau­lių jė­zui­tų mo­kyk­los ar­chy­vo nuo­tr.)
Lemtinga. D. Bytautienė sakė žinanti ne vieną žmogų, kuriam Pasaulinės lyderystės konferencija tapo lemtinga, siekiant savo tikslų. (Šiau­lių jė­zui­tų mo­kyk­los ar­chy­vo nuo­tr.)

Kompleksai lyderystei nesutrukdė

Kompozitorius V. Miškinis teigė niekuomet netroškęs būti lyderiu. Tačiau aplinkybės taip lėmė, kad jis tapo jauniausiu Dainų šventės dirigentu, o sulaukęs 25-erių, pradėjo eiti berniukų choro „Ąžuoliukas“ vadovo pareigas. Chorui V. Miškinis vadovauja iki šiol. „Iš viso 40 metų“, – skaičiavo dirigentas, daugiau nei 20 metų vadovavęs ir Lietuvos chorų sąjungai.

„Kaip tapti lyderiu? O velniai žino. Įdomi istorija. Mano pėdos dydis – 48. Kai man buvo 14 metų, jau nešiojau 47 dydžio batus. Ne savo. Tais nepritekliaus laikais batus pirmiausia nešiodavo tėvas, tada brolis ir tik tada aš. Kartą iš mergaitės gavau antikomplimentą, kad aviu tėvo batus. Paauglystė – jautrus laikas berniukams. Taip sukompleksavau, kad, jeigu reikėdavo atsakinėti prieš klasę ir pirmose eilėse sėdėdavo mergaitės, atsisakydavau. Kad tik iš manęs nepasijuoktų. Bet matote, kuo tie kompleksai pasibaigė. Jeigu nuo gimimo turi tam tikrų bruožų ir dalyvauji tam tikrose terpėse, nori nenori tapsi lyderiu. Tik norėčiau pabrėžti, kad vadovas ir lyderis – ne visuomet tapatu. Vadovui mes turime paklusti, paskui lyderį mes sekame“, – sakė kompozitorius.

„Mes visi esame lyderiai“

Pokyčių valdymo organizacijose konsultantas R. Juraitis konferencijoje kalbėjo apie lyderystės sąvoką. Šie tiek šaržuodamas, jis išskyrė lyderių tipus, kurie Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje sukėlė nuoširdų juoką. „Juokiatės, nes atpažįstate savo vadovus ar patys save?“ – konferencijos dalyvių teiravosi lektorius.

R. Juraičio įsitikinimu, tam tikra prasme mes visi esame lyderiai. „Negalite prisiminti, bet buvo laikas, kai varžėtės su mažiausiai 50 milijonų tokių pačių kaip jūs. Ir tik vieną vienintelį – lyderį – kiaušialąstė įsileido į vidų. Taigi, mes visi esame lyderiai. Klausimas tik, kiek ir kokia dalimi leidžiame savo prigimtinei lyderystei atsiskleisti“, – sakė jis.

Viena iš Pasaulinės lyderystės konferencijos Lietuvoje organizatorių, Nesavanaudiškos lyderystės instituto direktorė D. Bytautienė teigė, kad visose situacijose jai padeda malda.

„Pamenu, kai nuėjau į kelis Klaipėdos dienraščius ir paprašiau žurnalistų, kad parašytų apie Pasaulinę lyderystės konferenciją. Man atrodė, kad tai taip įdomu, be to, duodame turinį. Žurnalistams pasirodė kitaip – buvau nusiųsta į Marketingo skyrių. Labai supykau. Ant dienraščių, ant žurnalistų. Taip supuolė, kad netrukus vyko maldos pusryčiai. Dalyvavau juose, pasiguodžiau. Na, ir ką – nutarėme melstis už žurnalistus, laiminti juos. Praėjo dvi savaitės ir nepatikėsite – man skambina jėzuitas kunigas Rytis Gurkšnys SJ ir sako, kad yra viena žurnalistė, kuriai labai įdomi mūsų organizuojama konferencija“, – pasakoja D. Bytautienė ir priduria, kad žurnalistei ir jos vyrui Pasaulinė lyderystės konferencija tapo lemtinga. Ilgus metus dirbusi samdomą darbą pora apsisprendė kurti savo žurnalą.

Muzikinės lyderystės prieskonio konferencijai įnešė muzikantas Remigijus Rančys. „Tai – koncertas apie pasirinkimus, drąsą būti savimi, gebėjimą planuoti savo laiką ir didį džiaugsmą dirbti savo mylimą darbą“, – sakė jis.

Šiauliai – ypatingas taškas jėzuitiškame žemėlapyje

Priminsime, kad Seimas 2019-uosius paskelbė Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Prieš 450 m. pirmieji jėzuitai, pakviesti vyskupo Valerijono Protasevičiaus, atvyko į Vilnių. Čia įsteigė kolegiją, vėliau peraugusią į Vilniaus universitetą.

Reikėtų pabrėžti, kad jėzuitai savo veiklą vykdė ne tik Vilniuje: jie keliavo į misijas nuošaliuose kaimuose, sukūrė vidurinių ir aukštojo mokslo mokyklų tinklą visoje Lietuvoje. Būtent jėzuitai įsteigė pirmąją observatoriją, kurios veiklą į pasaulines aukštumas iškėlė Martynas Počobutas. Kitas jėzuitas – Albertas Vijūkas-Kojalavičius parengė ir išleido pirmąją Lietuvos istoriją, o jėzuitas Konstantinas Sirvydas – pirmąjį lietuvių kalbos žodyną.

1773 m. jėzuitų veikla Lietuvoje buvo sustabdyta. Po Pirmojo pasaulinio karo jie sugrįžo, tačiau, sovietams okupavus Lietuvą, jėzuitų vienuolynai bei ugdymo įstaigos buvo uždaryti, o turtas – nacionalizuotas. Nemaža dalis jėzuitų buvo ištremti į Sibirą.

1990 m. Lietuvoje buvo oficialiai atgaivinta jėzuitų veikla. Šiuo metu šalyje veikia trys jėzuitų švietimo įstaigos: Vilniaus jėzuitų gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija ir Šiaulių jėzuitų mokykla.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite