REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2021 m. Gruodžio 14 d. 17:21

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pranešė apie reikšmingą atradimą

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


197553

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šį antradienį pranešė apie reikšmingą atradimą. Šio universiteto tyrėjai drauge su tarptautine mokslininkų grupe, įvertinę pažintines funkcijas, jau gali prognozuoti paciento artimiausių 5 metų gyvenimo kokybės rodiklius. Atrasta, kad prastesnę gyvenimo kokybę neretai lemia specifinio tipo paciento asmenybės bruožai.

Tyrime didžiausias mokslininkų dėmesys skirtas išeminei širdies ligai – vienai dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. 2015 metų duomenimis, ši liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais sukelia trečdalį mirčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Išemine širdies liga sergantiems žmonėms dažnai sutrinka svarbiausios pažintinės funkcijos: dėmesys, atmintis, išmokimas, gebėjimas priimti sprendimus. LSMU, taip pat Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Otavos universiteto (Kanada) mokslininkų grupės atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus: gilinamasi į šia liga sergančių asmenų funkcinę būklę, tiriama ir prognozuojama jų gyvenimo kokybė.

Tyrimą, nulėmusį reikšmingą atradimą, atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. Nijolė Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, dr. Aistė Pranckevičienė, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė, dr. Julija Brožaitienė, dr. Giedrius Varoneckas, dr. Narseta Mickuvienė ir dr. Julius Burkauskas – drauge su mokslininkų grupe iš Jungtinės Karalystės ir Kanados – prof. Naomi A. Fineberg, dokt. Nicolás Francisco Narvaez Linares, dokt. Marilou Poitras ir prof. Hélène Plamondon. Tyrimas publikuotas prestižiniame, savo srities kategorijoje antrame iš 122 žurnale „European Journal of Cardiovascular Nursing“.

Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. N. Kažukauskienės, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė pastaruosius dešimt metų laikoma vienu svarbiausių rodiklių, vertinant išemine širdies liga sergančių asmenų funkcines galimybes.

„Tai – individualus savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis savo gyvenamosios aplinkos kultūros ir vertybių sistema. Ieškodami sąsajų tarp sergančiųjų išemine širdies liga pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės, atsižvelgėme į daugybę rodiklių, – į patiriamus nerimo, depresijos simptomus, medikamentų vartojimą bei į kitus. Nustatėme, jog reabilitacijos metu įvertinę paciento pažintines funkcijas, jau galime prognozuoti net penkerių artimiausių metų jo gyvenimo kokybės rodiklius: kaip žmogus jausis, kaip jis pats vertins savo gyvenimą.

Tai – pagrindinis ir džiugiausias mūsų atradimas. Tyrimo išvados patvirtino, kad dėmesingumas, atminties būklė, gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus mąstymo procesams, savijautai, gyvenimo kokybei“, – pabrėžė dr. N. Kažukauskienė.

LSMU atstovai atkreipia dėmesį ir į kitą svarbų šio tyrimo atradimą, – didesnis pavojus patirti pažintinės funkcijos sutrikimų kyla vyriškos lyties, vyresnio amžiaus pacientams, pasižymintiems vadinamojo D tipo asmenybės bruožais. Jų gyvenimo kokybė neretai prastesnė.

Anot dr. N. Kažukauskienės, D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą (angl. distress – pavojus) – kenksmingą, trikdantį veiklą stresą.

Kuo gi ypatingi D tipo asmenybės bruožų turintys asmenys? Pirma, jie linkę į neigiamas emocijas: dirglumą, pyktį. Aplinkoje jie pastebi vien neigiamus dalykus, dažnai būna prislėgtos nuotaikos. Antra – šiems žmonėms būdingas socialinis varžymasis, jie vengia bendrauti, užuot pasidaliję savo išgyvenimais, juos „iškalbėję“, laiko viską savyje. Trečia – dažniausiai tai yra apie 60 metų vyrai – tos kartos, kurioje stereotipiškai vengiama kalbėti apie savo išgyvenimus, sunkumus, norus.

„Tokie žmonės sako: aš pats viską išspręsiu. Bet dažniausiai būna per vėlu. Tikėtina, kad tokio asmenybės tipo pacientas nepatikliai reaguos ir į kardiologinę reabilitaciją, neįsitrauks į siūlomas reabilitacines veiklas ar programas, skirtas koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą. Gresia užburtas ratas: dėl skeptiškų nuostatų nesprendžiant problemų, ilgainiui gyvenimo kokybė blogėja, o mirtingumas auga“, – pastebėjo tyrėja.

Tačiau mokslininkės nuomone, gera žinia yra tai, kad pasitelkus psichoterapiją, dalį D tipo asmenybės bruožų ir nuostatų įmanoma keisti.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA