Lietuvos savivaldybių indeksas: kaip vertinama Šilalės rajono savivaldybė?

Šilalė

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

103104

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šilalės rajono savivaldybė šiemet 26-28 vietas mažųjų savivaldybių indekse (55 balai iš 100).

si2-2019.png

Savivaldybė vietą dalijasi su Pasvalio r. ir Alytaus r. savivaldybėmis. Tarp geriausiai įvertintų sričių – „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ sritis. Prasčiau nei vidutiniškai – „Transportas”, „Švietimas”, „Investicijos ir plėtra”, „Mokesčiai“ bei „Administracija”. Šilalės r. tūkstančiui gyventojų teko net 10,2 užimtos pareigybės savivaldybės administracijoje. Tai daugiau nei vidutiniškai* (7,6). Didesnė administracija lėmė brangesnį jos išlaikymą. Tam teko skirti 8,7 proc. išlaidų (vidutiniškai savivaldybės administracijos išlaikymui skirta 8 proc.). Šilalės r. trūksta investicijų. 2017 m. Šilalės r. tiesioginių užsienio investicijų vertė siekė tik 0,1 mln. eurų (vienam gyventojui teko 2 eurai, palyginti su 1 251 eurais tarp mažųjų savivaldybių). Materialinių investicijų vertė 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 13,1 proc. nuo 14,7 iki 16,6 mln. eurų (vienam gyventojui teko 706, palyginti su 1 423 eurų vidurkiu). Mažesnis investicijų kiekis susijęs ir su mažesniu ekonominiu aktyvumu. Tūkstančiui gyventojų teko 19,9 veikiančių ūkio subjektų (vidurkis – 23,7), 33,2 verslo liudijimų (vidurkis – 41), 4,3 išduotų statybos leidimų (vidurkis – 5,3). Mažas ekonominis aktyvumas iš dalies lemia tai, kad gyventojai palieka savivaldybę. Grynoji emigracija siekė 2,3 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai mažąsias savivaldybes paliko – 0,5 proc. Tikėtina, kad padidinti ekonominį aktyvumą galėtų padėti palanki mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, verslo liudijimo kaina siekė 112 eurų, o tai daugiau nei vidutiniškai (96 eurai). Vertėtų atkreipti dėmesį į žemės ir nenaudojamo nekilnojamo turto mokesčių tarifus. „Komunalinių paslaugų” sritis įvertinta geriau nei vidutiniškai, nes atliekų išvežimo ir daugiabučių administravimo paslaugoms teikti buvo pasitelktas privatus sektorius. Savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į nuostolingai veikusias, savivaldybei priklausančias centralizuotos šilumos tiekimo ir centralizuoto vandens tiekimo įmones.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt