Lietuvos savivaldybių indeksas: kaip įvertinta Neringa?

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

103076

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių reitingą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

72483118-694856797680625-1356065391759065088-n.png

Neringos savivaldybė šiemet 13-15 vietą mažųjų savivaldybių indekse (60 balų iš 100) dalijasi su Kėdainių r. ir Radviliškio r. savivaldybėmis. Geriausiai įvertinta (maksimalus balas) „Transporto“ sritis. Neblogai įvertintos „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Mokesčių” sritys. „Komunalinių paslaugų”, „Švietimo“, „Biudžeto”, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys įvertintos prasčiau nei vidutiniškai.

Kaip ir praeitais metais, „Investicijų ir plėtros“ rodikliai yra vieni aukščiausių. 2017 m. Neringoje vienam gyventojui teko 3 337 eurai materialinių (vidurkis – 1 423 eurai) ir 2 987 eurai tiesioginių užsienio (vidurkis – 1 251 euras) investicijų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad materialinių investicijų kiekis 2017 m. traukėsi beveik trečdaliu nuo 15,5 iki 10,6 mln. eurų. 2018 m. tūkstančiui gyventojų tenkančių verslo liudijimų (313,6), išduotų statybos leidimų (13) ir veikiančių ūkio subjektų (75,4) skaičiai buvo vieni didžiausių. Neringos savivaldybė 2018 m. buvo viena iš nedaugelio, į kurią grynoji migracija buvo teigiama – ji siekė 6,5 proc. nuo gyventojų skaičiaus. Neringa turėjo mažiausiai gyventojų (apie 3,5 tūkst.), todėl net ir nedidelis grynosios migracijos augimas (į savivaldybę atvyko 210 gyventojų daugiau nei išvyko) atrodo sąlyginai didelis. Geriau nei vidutiniškai įvertinta „Mokesčių” sritis. Savivaldybė sumažino verslo liudijimų kainą nuo 461 iki 112 eurų, tačiau jie vis dar liko brangesni nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (96 eurai).

Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,5 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Jei savivaldybės taryba norėtų dar labiau pagerinti šį rodiklį, tam reikėtų peržiūrėti maksimalų nenaudojamo nekilnojamo turto tarifą, kuris dabar siekia 3 proc., toliau mažinti verslo liudijimų kainas. Savivaldybėje šilumos tiekimo įmonę veikė nuostolingai, o Neringos gyventojai mokėjo didžiausią kainą už šildymą Lietuvoje. Tuo pačiu reikėtų svarstyti, ką daryti su sava mokykla. Ji 2018 m. turėjo tik 137 mokinius. To pasekmė – mokyklos išlaikymui teko skirti daug lėšų, o moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatai (39,7 balo, palyginti su 45,7 vidurkiu) buvo vieni žemiausių Lietuvoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt