Angle down Atgal

Lietuvos gyventojai neturi mokėti už „Grigeo Klaipėda“ pamokas

Dar pavasarį iš Šiaulių kilo iniciatyva ir pateikti pasiūlymai patobulinti įstatymų bazę, kad tinkamai sureaguotume į „Grigeo Klaipėda“ skandalo pamokas. Skubos tvarka Seimui patvirtinus įstatymo pakeitimus, finansiškai gali nukentėti didžiulė dalis Lietuvos vandens vartotojų, o teršalų kiekis taip ir nesumažės.

Lietuvos Respublikos Seimas, reaguodamas į kone ekologinę katastrofą sukėlusią įmonės AB „Grigeo Klaipėda“ nelegalią veiklą – neišvalytų nuotekų išleidimą  į atvirus vandens telkinius, skubos tvarka 2020 m. birželio 25 d. priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158, kuris turi įsigalioti 2021 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo pakeitimo išdava: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės prieš savo valią taps „teršėjomis“ ir mokės apie 2,5 karto daugiau mokesčių už išleidžiamas išvalytas nuotekas. Svarbi detalė, kad padidinti tarifai už įvairius teršalus neturi jokio poveikio taršai mažinti, negerina aplinkos kokybės ar vandenų ekologinės būklės. Nuotekų valyklos daugiau ir geriau teršalų neišvalys, negu šiandieną leidžia jų techninės galimybės.

Kad didinant atsakomybę už aplinkos teršimą gali būti pasirinktas ne pats racionaliausias sprendimas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įspėjo dar prieš pusmetį. Apie tai, kaip geriau išmokti vadinamojo „Grigeo Klaipėda“ skandalo pamokas, buvo diskutuojama su geriamojo vandens tiekėjais, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo atstovais. Visais atvejais buvo pritarta, kad šiauliečių keliama problema išties aktuali visai šaliai – tramdant teršėjus, pabrangs geriamasis vanduo gyventojams, o svarbiausias tikslas – sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – taip ir gali likti nepasiektas.

„Dėkoju Lietuvos savivaldybių asociacijai, kad įsigilino į problemą ir kreipėsi į Seimą su projektu, dėkoju parlamentarams, kurie žino situaciją ir palaiko siekį tobulinti teisės aktus. Iš tiesų nieko naujo išrasti nereikia, reikia tik racionaliai įvertinti argumentus, kurie yra pateikti. Jei nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms brangs mokestis už išleidžiamas išvalytas nuotekas, tos išlaidos vėliau bus perkeltos vartotojams. Būtų tikrai nenormalu, kad Lietuvos gyventojai sumokėtų už teršėjų daromą žalą, todėl reikėtų nedelsiant priimti minėto įstatymo pakeitimo projektą. Bendradarbiaujant savivaldai, Seimui ir Vyriausybei, jau išsprendėme ne vieną klausimą, kartu išspręskime ir šį“, – kvietė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Projekto tikslas – sugrąžinti galiojusius iki pakeitimo teršalų, išmetamų į vandens telkinius, žemės paviršius ir jos gelmes, tarifus (Eur/t). Pažymėtina, kad tarifo už teršalus padidinimas 2,5 karto tik pabrangins vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo galutinę kainą gyventojams ir kitiems vartotojams, tačiau teršalų kiekio nuotekose nesumažins. Įstatymo projekto reguliavimo dalykas yra mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių leidžiamos taršos tarifai. Taigi, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, nepriklausomai nuo taikomo mokesčio tarifo, nuotekas išvalys iki taršos leidimuose nustatytų normatyvų. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijančios taršos tarifai įstatymo projektu nebuvo keičiami.

Pridedama.Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 1 straipsnio pakeitimoprojektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas.

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite