Angle down Atgal

Lietuvos energetika: informacinės grėsmės, apie kurias turime žinoti

Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, 20 km nuo Lietuvos sienos ir 50 km nuo Vilniaus, iki šiol kelia karštas diskusijas šalies viešojoje erdvėje. Mums šis objektas atrodo nesaugus. Avarijos atveju susidaręs radioaktyvusis debesis, pučiant vidutiniam vėjui į Lietuvos pusę, mūsų šalies teritoriją pasiektų maždaug per valandą, o per 2–3 valandas – ir Vilnių. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kad reikėtų evakuoti Vilniaus gyventojus. Apie tokias grėsmes viešai kalba ir eiliniai gyventojai, ir valdžios institucijos.

Tačiau su Astravo AE gali būti susijusios ir kitos grėsmės – informacinių išpuolių. Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos katedros doc. dr. Mantas Martišius sako, kad Astravo AE yra jautrus objektas, susijęs su tokiais aktualiais klausimais, kaip radiacinis saugumas, elektros importas ir pan. Visai realu, kad, išnaudojant šias temas, gali būti rengiami informaciniai išpuoliai. Jų tikslas – sukelti paniką, mūsų gyvenimą paralyžiuoti kelioms dienoms ar bent jau kelioms valandoms, kartu padaryti ir finansinių nuostolių. Parodyti mūsų visuomenės pažeidžiamumą, valdžios bejėgiškumą ir nesugebėjimą valdyti kritinių situacijų.

„Pats įžymiausias išpuolis galėtų būti melaginga žinia, kad Astravo AE įvyko radiacijos nuotėkis. Žmonės išsigąstų, nustotų dirbti, pultų atsiimti vaikų iš darželių, mokyklų, gatvės užsikimštų, plistų panika. Ir nors mūsų pusė imtų neigti netikrą žinią, sakytų, kad tai yra netiesa, radiacinis fonas nepakitęs, kiltų didelis chaosas“, – sako dr. M. Martišius.

Ne mažiau žalos gali padaryti vieši tvirtinimai, kad Lietuva vis tiek pirks elektros energiją iš Astravo AE (nors oficiali Lietuvos pozicija aiški – elektros energijos iš Baltarusijos nepirksime). Taip būtų bandoma parodyti, kad mes nesugebame rasti teisingų sprendimų ir aiškiai nepasakome, kur mūsų santykiuose yra ta raudona linija, kurios peržengti negalima. O patys nužengiame labai toli. Tai diskredituotų ir menkintų mūsų valstybę.

Eksperto teigimu, visai realu, kad mums nedraugiškos šalys, tokios kaip Rusija, Baltarusija, dėl Astravo AE gali pūsti panikos burbulą, kai Lietuva ir taip garsiai prieštarauja tos elektrinės statybai. „Žinoma, tokiu atveju Lietuvoje daugiau žmonių, pritariančių tai statybai, tai elektrinei, neatsiras. Bus didesnis noras ją eliminuoti, kad jos neliktų. Kita vertus, nuo mūsų, Lietuvos žmonių, pritarimo ar nepritarimo tos elektrinės buvimas labai mažai priklauso ir mes galime visu 100 proc. nepritarti jai, bet tai ne mūsų sprendimas. Tai yra Baltarusijos jurisdikcijoje esanti elektrinė ir jie sprendžia – veiks ji ar ne“, – teigia dr. M. Martišius.

Pasak jo, Astravo AE gali būti pakankamai efektyvus mūsų paerzinimo įrankis. Pradėjus skleisti melagingas naujienas apie radiacinius nutekėjimus ar panašias žinias, tai automatiškai sutelktų mūsų visuomenę, žmonės pradėtų ne tik kad nekęsti tos elektrinės, bet tai gali persiduoti ir į kitas sferas. Tada galbūt reikėtų imtis kažkokių sankcijų ir tai būtų per daug pavojinga.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad informacinių išpuolių taikiniu gali būti ir didesnio, valstybinio masto energetikos projektai. Tokie kaip Būtingės terminalas, suskystintų dujų terminalo „Independence“ įsigijimas. Tokie energetiniai projektai labai brangūs, norint juos įgyvendinti, tenka su savo finansais įsitraukti ir valstybei, o tam visuomenė gali nepritarti, kas būtų problematiška. Norėdamos užkirsti kelią tokių Lietuvos energetinę nepriklausomybę stiprinančių objektų atsiradimui ateityje, nedraugiškos mums šalys gali imtis informacinės agresijos ir skleisti žinutes, kad jau įgyvendinti energetiniai projektai nepasiteisino, jie yra per brangūs Lietuvai, reikia ieškoti ekonomiškai labiau naudingų alternatyvų. Norima, kad, paveikti tokios propagandos, mes savo energetinę politiką kreiptume tokia linkme, jog neturėtume savo energetinių regeneravimo resursų, o ilgainiui būtume priklausomi nuo kitų šalių.

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite