Angle down Atgal

LGBT teisės Lietuvoje – asmeninė istorija verčia susimąstyti

Visi mes turime skirtingų siekių ir atsidedame skirtingai veiklai: vieni pasineriame į studijas, kiti mėgstame keliauti, vieniems patinka naršyti internete, o kiti imamės gelbėti pasaulį. Gyvenimas Europos Sąjungoje mums teikia kone neribotas galimybes užsiimti patinkama veikla. ES iniciatyvos ir teisės aktai – tai priemonės tavo svajonėms įgyvendinti, jie gali tapti tavo įkvėpimo šaltiniu ir padėti tau atskleisti visą savo potencialą. Startuoja nauja ,,EUandME'' kampanija, kuri Jus supažindins, kaip kiekvieną iš mūsų paliečia Europos Sąjunga. Dalinamės asmenine A. Rudomanskio istorija apie LGBT teises Lietuvoje.

“Teisė būti savimi”

Europos Sąjunga reikšminga kiekvienam. Ir nors esame linkę akcentuoti didžiulę ES naudą jaunimui, tačiau svarbiausia išskirti ne amžių, rasę, orientaciją ar lytį, bet visokeriopą buvimo ES naudą mums, kaip lygiaverčiams žmonėms. Aš esu Artūras Rudomanskis, 35 metų integracijos ir migracijos projektu vadovas bei Nacionalinio pacientų susivienijimo ir Tolerantiško Jaunimo Asociacijos vadovas turintis ilgametę visuomeninių organizacijų ir žmogaus teisių ekspertinės, taip pat vadybinės veiklos, socialinių judėjimų patirtį. Aš – Artūras Rudomanskis ir aš tikiu vienoda ES teikiama nauda bei lygiateisiškumo užtikrinimo visiems Sąjungos piliečiams.

Mano istorija prasideda daugiau nei 20 metų atgal. 1998 m. Pavilnyje veikė Jaunųjų Gamtininkų Stotis, kurioje ir aš pats lankiau jaunųjų gamtininkų mokyklą. Reguliariai atvykdavau iš Kauno ir apsistodavau ten kelioms dienoms. Kartu su bendramoksliais popietėmis išeidavome pasivaikščioti po aplinkinę teritoriją, nenorėdami viso laiko praleisti pastate. Viena šių popiečių baigėsi itin nemaloniai – visai netoli Jaunųjų gamtininkų stoties mus gatvėje užpuolė 5 vaikinai. Ataka buvo nukreipta tiesiogiai prieš mane – homofobinis išpuolis. Tai buvo pirmasis ir itin skaudus mano susidūrimas su homofobija. Nors esu lietuvis, ėmiau save emociškai priskirti prie šalių, kuriose demokratinės nuostatos yra labiau išplėtotos ir vertinamos. Būtent dėl šios priežasties visada maniau, kad atėjus galimybei emigruosiu iš Lietuvos – mane itin slėgė dvigubas gyvenimas, vaidyba, patyčios mokykloje, viešoje erdvėje vykęs neapykantos kurstymas prieš tokius kaip aš, smurtas ir t.t.

Situacija ėmė keistis prieš pat Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą. Tuo metu mokiausi universitete ir pradėjau stipriai tikėti, kad Lietuvai tapus ES nare, daugiau demokratijos gali atsirasti ir čia. Jau 2004 metais buvo priimti pirmieji įstatymai, pradėję saugoti LGBT žmones nuo neapykantos kurstymo, diskriminacijos darbe. Tie pokyčiai įkvėpė ir mane – 2004 m. pabaigoje su bendraminčiais inicijavome diskusijas dėl Tolerantiško Jaunimo Asociacijos sukūrimo. Tai nebuvo lengva, nes supratome, kad įstatymų priėmimas nusistovėjusių nuostatų nepakeis per naktį. Ne iš karto, bet mums pavyko. Asociaciją oficialiai įregistravome 2015 m.

2007 m. man pavyko išvykti studijuoti į Šveicariją, Luzernos universitetą, kur studijavau teisę. Tuo metu man pirmą kartą pavyko pasinaudoti Baudžiamojo Kodekso nuostatoms dėl draudimo kurstyti neapykantą prieš įvairias socialines grupes, kurios į Lietuvos teisę buvo inkorporuotos stojimo į Europos Sąjungą metu. Tokiu būdu ES stipriai prisidėjo prie žmogaus teisių užtikrinimo mūsų šalyje, o tuo pačiu suteikė ir daugiau pasitikėjimo man – vedamas pokyčių vėjo, 2007 m. gimė mano viešas atsiskleidimas kaip homoseksualaus asmens (angl. coming out). Tai buvo didesnio saugumo jausmo rezultatas. Nors tai nepanaikino visų egzistuojančių “blogybių”, tačiau leido suprasti, kad už įstatymo ribų yra ne kitos orientacijos žmonės, o neapykantos kurstytojai, net jei juos palaiko visuomenės dauguma. Europos Sąjungos išskleistas skėtis suteikė ir daugiau galimybių, ir lygybės pojūtį. Pabaigęs studijas galėjau likti Šveicarijoje, gavęs ten įdomų pasiūlymą, bet pamaniau, kad turiu įvairių įsipareigojimų Lietuvoje. Mane įtikino mintis apie galimus pokyčius. Tikėjau, kad Lietuva bus labiau demokratiška, todėl labai norėjau būti tų pokyčių dalimi.

Grįžęs į Lietuvą tikrai nepasigailėjau, nes prisidėjau prie daugybės pokyčių, pavyzdžiui, tabu naikinimo diskutuojant apie LGBT, pabėgėlius, migrantus. Buvau vienas pirmųjų žmonių skatinusiu ugdyti tarpkultūrines kompetencijas ir kritinį mąstymą bendrojo ugdymo procese, paskatinau daugybę žmonių atsiskleisti, rašyti straipsnius, įsitraukti į įvairius švietėjiškus ir integracijos projektus. Didelė dalis šių pasiekimų įvyko Europos Sąjungos dėka. Ji suteikė man ne tik galimybę įgyvendinti įvairius projektus ES, bet ir leido man augti kaip asmenybei, nes vykau į įvairius renginius, konferencijas, mokiausi ir pats mokiau kitus.

Nors įstatymine prasme Lietuvoje pokyčiai po 2004 m. labai dažnai regresavo priimant įvairius įstatymus, bloginančius žmogaus teisių padėtį, dėl to nereikia nuleisti rankų. Svarbu suprasti naudą ir vertinti žingsnius, kuriuos drauge su europiečiais žengėme. Buvimas Europos Sąjungos piliečiu, man reiškia daugiau laisvių, daugiau lygybės ir solidaraus veikimo didesniame žmonių sambūryje. Belieka tik plėtoti tai, kas pasiekta ir lygiuotis į geriausius, nesigręžiojant į praeitį ar užšaldant savo protus joje. Džiaugiuosi būdamas Europiečiu! Džiaukis ir Tu!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite