Angle down Atgal

Lauko tualetams – eros pabaiga?

Lietuvos gyvenviečių ateinančių metų pavasarį laukia didelės permainos – 2 000 gyventojų turinčioje vietovėje reikės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Nevykdant reikalavimų grės milžiniškos baudos, kurias mokėti turės pačios savivaldybės. Išeičių yra, tačiau viską lemia skiriama parama ir asmeninių lėšų naudojimo poreikis.

Gali teršti gamtą

Pagal ES Miestų nuotekų direktyvą, 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose. Likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus. Tačiau dabartinė situacija dar nėra sveikintina – naujausiais 2016 metų duomenimis, Lietuvoje buvo prisijungę mažiau nei 74 proc. individualių namų. Nuostata galioja tik vienam Klaipėdos rajono miestui – Gargždams. Gyventojams, nepaisantiems įspėjimo, grės baudos nuo 70 iki 100 eurų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Feliksas Žemgulys „Bangai“ pasakojo, jog lauko tualetų klausimas aktualus aplinkosauginiu požiūriu. „Kalbant apie problemas ir sunkumus, aktualu tai, kad lauko tualetai gali teršti gamtą. Pavyzdžiui, valymo įrenginiuose buitinės nuotekos yra išvalomos, o ten, kur yra lauko tualetai, galima nevalytų nuotekų infiltracija į gruntą“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Savivaldybės atstovas pastebėjo, jog daugiau problemų kyla su mažesnėmis gyvenvietėmis, kaimais, kuriuose nėra išvystyti centralizuoti buitinių nuotekų surinkimo tinklai. „Svarbus ir finansinių išteklių klausimas, nes ne kiekvienas pensinio amžiaus žmogus ar vargingiau gyvenanti šeima kaimiškoje teritorijoje turi galimybę išleisti keletą tūkstančių eurų ir prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo, buities nuotekų tinklų“, – akcentavo F. Žemgulys.

Nėra galimybės net naujakuriams

Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus komentavo, kad skundų apie galimai netinkamai tvarkomas nuotekas ar neprižiūrimus lauko tualetus nėra daug. „Suinteresuotus asmenis nukreipiame į Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūrą, kadangi tai jų kompetencija. Didžioji dalis miestelio turi galimybę naudotis buitinių nuotekų tinklais, tačiau yra problema mažesnėse gyvenvietėse, kuriose nėra centralizuotų nuotekų tinklų“, – didžiausią bėdą išskyrė seniūnijos vadovas.

Seniūnas minėjo, kad problemų kyla ir naujai atsikraustantiems žmonėms. „Šiuo metu Vėžaičių miestelyje intensyviai kuriasi naujakuriai, vyksta gyvenamųjų namų statybos, deja, sparčiai besivystantis kvartalas neturi galimybės prisijungti prie buitinių nuotekų surinkimo sistemos“, – apgailestavo A. Mockus.

Vadovas atskleidė, jog buvo supažindintas su raštu, kuriuo SB „Šermukšnėlė“ gyventojai kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją. Jie pranešė, jog yra poreikis tiesti nuotekų tinklus į naujai besikuriančius gyvenamųjų namų kvartalus 40 šeimų, tačiau teigiamo atsakymo sulaukti nepavyko. „Esant tokiai gyventojų aglomeracijai sunkiai tikėtina, kad aplinkai tenkanti kad ir labai gerai išvalytų nuotekų apkrova yra nežalinga. Nuotekų tinklų plėtra tankiai apgyvendintuose ir naujai besikuriančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose yra būtina ir turi būti numatyta kaip savivaldybės bei valstybinių įmonių prioritetas“, – pabrėžė A. Mockus.

Gyventojai nesijaudina

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė kartu su seniūnaitėmis daro prielaidą, kad seniūnijos kaimuose, kur nėra centralizuotų nuotekų valymo įrenginių, dar nemažai gyventojų naudojasi lauko tualetais. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad Endriejavo miestelyje prieš 5 metus vyko europinis vandentvarkos projektas, kurio metu buvo atnaujintas ir išplėstas centralizuotas nuotekų šalinimo tinklas. Tuo metu būstų nuotekas į tinklą prijungė beveik visi miestelio gyventojai.

L. Šunokienė pastebėjo, jog didesniuose Rudgalvių ir Ližių kaimuose nėra centralizuotų nuotekų valymo įrenginių. „Ten dauguma gyventojai nuotekas tvarko individualiai – kas turi išgriebimo duobes, o keletas ir valymo įrenginius“, – teigė seniūnė.

Seniūnės žiniomis, kol kas gyventojai dar nelabai sunerimę dėl to, kad reikės artimiausiais metais atsisakyti lauko tualetų: „Tikėkimės, kad valstybės ir Savivaldybės finansinė parama padės mažas pajamas turintiems žmonėms išspręsti šią problemą. Juk tai ne tik aplinkosaugos klausimas – žmonėms būtų daug patogiau turėti tualetus namo viduje.“

O galbūt yra kitų išeičių? Štai Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška socialiniame tinkle pranešimu teigė, kad atokesnėse vietovėse vertėtų taikyti kitus nuotekų tvarkymo būdus. „Paimkime kaimą su 30–50 sodybų. Atstumai tarp jų nemaži. Bendras tinklo ilgis (vien vamzdynai) bus keli kilometrai. Vadinasi, vien jiems pakloti ir aplinkai (šaligatviai, tvoros) atkurti teks šimtai tūkstančių eurų. Nepigūs ir patys valymo įrenginiai, siurbliai, automatika“, – mini meras. Jis siūlo individualius įrenginius, kurių kainą 50 proc. galėtų kompensuoti savivaldybė, o likusią dalį gyventojas sumokėtų per 3–5 metus. „Norėtųsi tikėtis, kad šalies politika remtų pigesnius ir paprastesnius kaimų nuotekų tvarkymo būdus“, – akcentavo Kazlų Rūdos meras M. Varaška.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite