Angle down Atgal

Kviečiame į Baltijos kelio minėjimo renginius!

Prisimena Baltijos kelio dalyviai

Mokytoja Aldona Datkūnienė

Važiavome su savo automobiliu kartu su visa šeima – vyru Gintautu, dukra Migle ir sūnumi Mindaugu. Visi lėkė, skubėjo... Matėme vieną moterį, kuriai važiuojant senu automobiliu su sūneliu, ne kartą teko semti iš balos ar kokio upokšnio vandenį, kad ataušintų perkaitusį variklį. Tačiau tądien susikibti rankomis vardan Lietuvos ir mūsų sesių – Latvijos ir Estijos – laisvės žmonėms buvo didžiausias ir brangiausias tikslas. Taip mes parodėme, kad mūsų tautos žino, ko nori, ir suvokia tai visos vienodai. Iš mūsų rajono beveik niekas nespėjo iki paskirtos vietos – prie Latvijos ribos, todėl sustojome kiek arčiau – trijų kelių kryžkelėje.

Man džiugu, kad ir mano buvęs mokinys Bronius Zaronskis dalyvavo Baltijos kelyje kaip lakūnas. Bronius yra kilęs iš Medinių kaimo Pasvalio rajone, kur ir Vileišių šeimos šaknys. Vileišio paminklas prie mokyklos čia stovėjo net sovietmečiu, mokiniai visada jautė, kas yra tikra Lietuva, už kokią verta kovoti. Taigi žmogaus tapimas patriotu visada yra kažkuo pagrįstas. Tačiau ir tądien buvo žmonių, kurie verčiau pasirinko kasti bulves.

Geologui Ignui Vaičeliūnui kilo mintis Pajiešmenių k., Pasvalio rajone, kur buvo pagrindinė susirinkusiųjų į Baltijos kelią Klaipėdos rajono žmonių atkarpa, pastatyti paminklą, ir šią idėją įgyvendino kryždirbys Jonas Čepas. Dabar čia stovi koplytstulpis.

Klaipėdos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė

Su vyru Stasiu į Baltijos kelią išvažiavome „Žemaitės“ kolūkio gaziku, kurį davė pirmininkė Ieva Meilienė. Į jį tilpo 18 žmonių. Mes buvom trisdešimtmečiai, jauniausi kompanijoje, kai kurie dabar jau iškeliavę anapilin, tačiau su daugeliu dar ne kartą dalyvavome ankstesniuose Baltijos kelio minėjimuose, nes kaskart prisiminti tą vienybės jausmą ir vėl jį iš naujo patirti yra labai brangu.

Ne tik iš tėvų, bet ir iš „Tėviškės“ draugijos Kaune, kurią abu būdami studentai lankėme, gavome patriotizmo skiepus prieš žmogaus sielą žlugdančią sovietiją, ̶ nors jau esame iš karo ir pokario baisumų nepatyrusios kartos. Kai tik prasidėjo Sąjūdis, vyras, dirbdamas „Žemaitėje“ automechaniku, veždavo Sąjūdžio spaudą, plakatus ir skrajutes iš Klaipėdos į Gargždus. Mes jau žinojome, ko norime ir ko siekiame. O tądien, kaip ir nemažas būrys iš Klaipėdos regiono, taip pat nespėjome Baltijos kelyje iki paskirtos vietos, nes specialiai trukdė Šiaulių milicininkai, bet jungėmės į didelę grandinės atšaką kitoje vietoje ir buvome Baltijos kelyje kartu su visais.

***

Primename, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. organizuoja dalyvių nuvežimą prie Pajiešmenių k., Krinčino sen., Pasvalio r. sav., pastatyto koplytstulpio (autorius J. Čepas) bei kviečia gyventojus susiburti į Gyvąją Grandinę Gargždų mieste (nuo Savivaldybės aikštės iki Atviro Gargždų jaunimo centro).

Asmenis, norinčius vykti pagerbti sukakties atminimo ženklą (Pasvalio r.) bei bendruomenių, įstaigų, įmonių atstovus dėl Gyvosios Grandinės Gargžduose prašome iki rugpjūčio 14 d. registruotis seniūnijose, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje arba skambinti telefonais (8 46) 47 15 66, (8 46) 45 25 45.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite