Angle down Atgal

Kvapai gali apkartinti gyvenimą

Įvairūs aplinkos veiksniai (oro teršalai, triukšmas, radiacija, elektromagnetiniai laukai, cheminės medžiagos ir kt.) turi didžiulę įtaką visuomenės sveikatai. Šie veiksniai neatsiejami nuo žmogų supančios aplinkos ir dažnai yra susiję su žmogaus vykdoma veikla. Nemalonūs kvapai – viena opiausių ir sunkiausiai sprendžiamų aplinkos oro taršos, visuomenės sveikatos ir gyvenimo kokybės problemų. Intensyvūs kvapai gali signalizuoti apie oro užterštumą.

Lietuvos Higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 121:2010) apibrėžta, kad kvapas – tai organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų. Kvapo intensyvumas paprastai priklauso nuo kvapiosios medžiagos koncentracijos.

Kvapai aplinkos ore ir gyvenamojoje aplinkoje dažniausiai atsiranda fizikinių, cheminių, biologinių arba mikrobiologinių procesų metu, todėl jų susidarymo šaltiniais gali būti įvairios ūkio šakos (tokios kaip chemijos pramonės (plastmasės, mineralinių trąšų ir rūgščių, dažų, lakų, klijų gamyba ir kt.), metalo ir medžio apdorojimo, kailių ir odos apdirbimo, maisto gamybos, žemdirbystės, gyvulininkystės, nuotekų valymo įrenginiai ir kt).

Kokia kvapo koncentracija yra leidžiama?

Kvapo koncentracija ir ribinės vertės yra apibrėžtos tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OUE/m³ (europiniai kvapo vienetai). Lietuvoje leidžiama kvapo ribinė vertė – 8 OUE/m³ (esant 5 OUE/m³ jaučiamas silpnas kvapas).

Vasaros laikotarpiu Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (toliau – NVSC) padaugėja gyventojų skundų dėl nemalonių, kartais nosį riečiančių kvapų. Tačiau, atkreipiame dėmesį, kad kvapo kontrolė gali būti atliekama ne kiekvienu skundo atveju.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų, susijusių su apgyvendinimu, švietimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, kuriose būna pacientai, orui bei šių įstaigų aplinkos (ne didesniu kaip 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar visuomeninės paskirties pastato) orui.

NVSC specialistai gali vertinti tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylančius kvapus.

Kam kvapo ribinė vertė nėra taikoma?

• paties asmens ūkinės komercinės veiklos keliamo ir jį veikiančio kvapo atvejais;

• tvarkomam mėšlui ir srutoms, tręšiamiems laukams;

• šildymo sezono metu iš kaminų skleidžiamiems dūmams;

• kvapui darbo vietose vertinti;

• avarijų ir ekstremalių situacijų sukeliančių taršą kvapais ir jų likvidavimo atvejais.

Kvapų kontrolei atlikti būtini duomenys:

• vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir asmens, teikiančio prašymą, kontaktiniai duomenys;

• ūkinės komercinės veiklos, kurioje naudojami stacionarūs taršos šaltiniai, skleidžiantys kvapą į gyvenamosios aplinkos orą, vykdytojo pavadinimas, veiklos vykdymo adresas;

• kvapo pobūdis bei laikas, kada jaučiamas kvapas, kada jis intensyviausias ir laikas, kada siūloma atlikti kvapo kontrolę.

Kur kreiptis, jei jaučiate nemalonius kvapus, sklindančius iš ūkinės komercinės veiklos?

Pranešti apie nemalonius kvapus galima atvykus į NVSC Šiaulių departamentą (Vilniaus g. 229, Šiauliai) ar NVSC Šiaulių departamento rajonų skyrius, taip pat el. paštu: siauliai@nvsc.lt arba užpildžius elektroninį pranešimą el. adresu: https://nvsc.lrv.lt/lt/praneskite-mums.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite