Angle down Atgal

Kuršėnuose atidaryta Ričardo Garbačiausko ir Dalvyčio Udrio tapybos darbų paroda „Meno aviliai“

Lapkričio 7-ąją Kuršėnuose atidaryta Ričardo Garbačiausko ir Dalvyčio Udrio tapybos darbų paroda „Meno aviliai“. Į parodos atidarymą sugūžėjo nemažas būrelis susidomėjusių lankytojų.

Šio meno projekto idėja yra išprovokuoti komunikaciją tarp šiuolaikinio kūrėjo, kintančių erdvių bei žmogaus, kuris neturi tiesioginio sąlyčio su menu ir nebūtinai yra galerijos „tipo“. Mobiliomis meno parodomis siekiama laikinai pakeisti erdvių kontekstą ir priversti tam tikrą erdvę kalbėti šiuolaikinio meno kalba. Keliaujančiomis parodomis siekiama užtikrinti prieinamumo visuomenei galimybes.

Ričardo Garbačiausko abstrakčiose kompozicijose vyrauja labai svarbi meno (muzikos, dailės) raiškos dalis – erdvės, paveikslo lauko ir dėmės, kaip objekto, santykis, organizuojantis ritmą. Kita vertus, ritmas sąlygoja tam tikrą dėmių ar objektų (garsų – ilgų ar trumpų) atsikartojimą. Taigi visur esantis ritmas – universali, būtina mus supančios kosminės apsupties, mikro ir makro pasaulio egzistavimo sąlyga. Paveikslų koloritai – ne mažiau svarbi dedamoji dalis, sukurianti emocinę- estetinę kūrinių nuotaiką. Vidinis tapybinės kalbos suvokimas yra pakankamai optimistinis, lyg ir siekiantis darnos (net jei paveikslo pirminis sumanymas niūrus, dramatiškas). Komponuoju gana racionaliai, piešdamas išankstinius toninius eskizus pieštuku. Paveikslo nepradedu, kol nerandu tinkamo eskizinio varianto. Tačiau sumanymo esmėje glūdi emocija, be jos negaliu suformuoti paveikslo. Kartais dirbant ateina nušvitimas, kai viskas atrodo paprasta ir lengva. Jeigu netapai tiesiogiai iš natūros, atkrenta daugelis akademinių dalykų. Dalį darbo atlieka atsitiktinumas, tik privalai jį kontroliuoti, kad jis dirbtų tau. Pavadinimai turi labai sąlyginį pobūdį, tačiau jie kalba apie tam tikras universalias ar amžinas būsenas, paradoksalias situacijas.

Norėdamas būti ir išlikti – privalai judėti. Kitaip imsi senti greičiau, negu spėsi ką nors nuveikti, – tokia yra šiauliečio Dalvyčio Udrio gyvenimo ir kūrybos strategija. Tai vienas iš savičiausių Šiaulių dailininkų. Pats dailininkas savęs taip pat nesutapatina su jokia menininkų grupe. Jis tiesiog mato pasaulį kitaip, savaip. Nesuskaidytą į atskirus objektus juodų linijų, vientisą, besimaišantį ir spalvotą. Nenuspėjamą, jaudinantį ir kintantį. Tai – energija pulsuojantys darbai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite