Angle down Atgal

Kur drieksis "Baltų kelias"?

Siekiant glaudaus lietuvių ir latvių bendradarbiavimo, įgyvendinant projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“ (LLI-187), kuriamas bendras turistinis baltų kultūros kelias. Šio turistinio kelio pagrindas – parengtos galimybių studijos. Kuo ypatinga ir kaip buvo kuriame „Baltų kelias“ galimybių studija Lietuvoje kalbiname jos rengėją – dr. Vykintą Vaitkevičių.

Galimybių studijoje išskyrėte 7 pagrindinius turistinius kelius. Kokią žinią keliautojui turėtų perduoti simboliniai maršrutų pavadinimai?

Tris apžvalginius maršrutus pasiūliau vadinti baltų genčių ratais. Numatoma, kad kelionė per Lietuvą dar bus tęsiama Latvijos pusėje, taigi puslankiai Lietuvoje pavirs tikrais ratais: Žiemgalių (pasakojantis apie baltų genčių ž e m ę – jos gelmes, paviršių, mineralus, vandenis, augalus ir tam tikra dalimi gyvūnus), Kuršių (pasakojantisapie kokias nors senovės baltų g a l i a s: politines ir valdymo, ūkines, pinigines, šventąsias dievų ir kylančias iš nepaprasto žinojimo, kur gamtoje galima atrasti vaistų ir kaip tinkamai juos naudoti) ir Sėlių (primena prigimtį – be galo seną baltų kalbų kilmę, tarmių grožį, giedamas ir grojamas sutartines, visus kitus iš s i e l o s gelmių kylančius, joje saugomus turtus).

Likę keturi maršrutai yra teminiai, jų pavadinimai tikrai susiję su simboliniu turiniu. Tad Laimės, meilės ir išminties kelias ves keliautojus lyg l a i m ė s ieškotojus vaizduotę, jausmus ir potyrius žadinančiu keliu per istorinę Nalšios kunigaikštystę (Utenos apskr.). Kelias, pavadintas kaip Algirdo Juliaus Greimo knyga „Tautos atminties beieškant“ (Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskr.) pristato plačią baltų m i t ų panoramą, pradedant bene žymiausiu pasakojimu apie dangaus dievus Saulę, Mėnulį, Aušrinę ir Perkūną; naujausi mitai bus pasakojami prie Jurgaičių piliakalnio, pavirtusio Kryžių kalnu. Didžiojo Lietuvos istorijos pasakojimo kelias susijęs su lietuvių istorine s ą m o n e. Bus lankomos vietos ir siūlomos veiklos, kurios yra prieš daugelį metų Simono Daukanto (1793–1864) ir jo amžininkų įtvirtinto pasakojimo dalis – istorinė iliustracija arba pasakojimo atspindys XX a. Lietuvos politikos, kultūros ir visuomenės veidrodyje. Ketvirtoji kelionė skirta šventajai u g n i a i. Lankomos vietos pasakos ne vien apie šios ugnies reikšmę žmogui (šildo, maitina, saugo, gydo), bet ir apie Lietuvos istorijos tarpsnį, kai šventosios ugnies Lietuvoje niekas nekurstė: 1413 m. Lenkijos karalius Jogaila su kariais išgriovė paskutinę valstybinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės šventovę Betygalos apylinkėse prie Dubysos, o 1994 m. ant Šatrijos šventoji ugnis vėl buvo įkurta.

Pasak Jūsų Lietuvoje baltų kultūra reiškiasi mitologijoje, archeologijoje, daugelis Lietuvos vietovardžių, vandenvardžių kilę iš senosios protėvių kultūros. Sakykite, kaip sudarinėdamas maršrutus, iš gausybės turistų lankomų objektų atrinkote pačius reikšmingiausius baltų kultūrai?

Tai tikrų tikriausias iššūkis: per tris kelionių ir žvalgymų dešimtmečius mano galvoje jau buvo keli tūkstančiai vietų, iš kurių išrinkti reikšmingiausias – sunkus uždavinys. Bet kilo mintis, kad būtų galima įvertinti vietas, vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Vertinau archeologinę, mitologinę, istorinę, visuomeninę reikšmę, geografinę padėtį, vaizdingumą ir kai kuriuos kitus aspektus. Tokiu būdu tapau objektyvesniu ir šiandien galiu pasakyti, kad bemaž tobula lankytina vieta visoje Vakarų, Vidurio, Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje yra Šatrija. Jai iš paskos rikiuojasi: Platelių ežeras, Birutės kalnas, Puntukas, Šeimyniškėlių piliakalnis (Anykščių r.), Šeimaties Mokai (Utenos r.), Ugionių šaltinis (Raseinių r.) ir kitos vietos.

Baltų kultūros ištekliai yra gausūs ir įvairūs. Jūsų siūlomame kultūros kelyje Baltų kelias yra išskirtos 269 lankytinos vietos ir edukacinės programos, reikšmingos baltų kultūrai. Sakykite, kuo ypatingas šis kelias? Kokius potyrius išgyvens keliautojas aplankęs visus objektus?

Baltų kultūros kelias turi tvirtą konceptualų pagrindą, o sukurta vietų vertinimo metodika leido atrinkti pačią reikšmingiausią baltų paveldo dalį. Čia slypi nepaprastumas – nėra kito tokio kelio. Pirma, keliautojas čia iš esmės praplės ir pagilins savo žinias, antra – daug ko išmoks, trečia – patirs daugelį jausmų, kylančių protėvius menančiose vietose, gamtos šventovėse, giedant sutartines, skeliant ugnį, pirtyje ir pan.

Tiesa, tokia nepaprasta kelionė, aplankant visus reikšmingiausias baltų kultūros vietas ir įsitraukiant į visas siūlomas veiklas, truktų kelis metus.

Neabejotina, kad baltiškumas ryškus, išskirtinis ir dažnai unikalus bruožas, kuris ženkliai praturtina visos Europos šalių kultūros įvairovę. Kokiais būdais turėtume stiprinti Lietuvos žmonių norą pažinti protėvių kultūrą, tradicijas?

Dažniausiai šiuolaikiniam žmogui stinga žinių apie baltų kultūrą, jos ištakas, raidą ir šiandieninę būtį. Bet per anksti nenuleiskim rankų! Dažnai užtenka žmones paakinti, atkreipti dėmesį į gerai jam žinomus dalykus, pateikiant istorinių žinių saują arba kitą interpretaciją. Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbų vaidmenį atlieka pasakojimai, neretai jie prilygsta mitams, tą reikėtų turėti omenyje ir Baltų kultūros kelio vystytojams. Naujas, savitas ir, pabrėžtina, „baltiškas“ pasakojimas atskleis iki šiol nepatirtą net gerai žinomų ir lankomų vietų žavesį; tam puikiai pasitarnaus visos šiuolaikinių priemonių ir įrangos teikiamos galimybės.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite