REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Liepos 1 d. 15:39

Kuo saulė aršesnė, tuo žmonės jai atviresni

Vilnius

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


43422

Laikai, kai buvo manoma, jog saulė stiprina imunitetą, jau praeityje. Dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl jos spinduliai tampa vis aršesni, o tai neigiamai veikia žmogaus smegenų veiklą, medžiagų apykaitą, hormonų gamybą ir kitus gyvybiškai svarbius procesus.

Nežinojimas nuo nelaimės neapsaugo

Saulės radiacija ypač galinga energija – fizikai paskaičiavo, kad, pusvalandį praleidus tiesioginiuose jos spinduliuose, žmogaus kūnas gauna šilumos kiekį, kurio pakaktų daugiau nei trims litrams vandens užvirti. O norint, kad visos žmogaus organizmo funkcijos veiktų normaliai, būtina pastovi kūno temperatūra. Tad nėra ko stebėtis, kad per ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose sutrikdo šilumos atidavimo procesus, žmogus perkaista, o galimos perkaitimo pasekmės – šilumos arba saulės smūgis.

Vaikų, paauglių ir senyvo amžiaus žmonių organizmo termoreguliacijos sistema dėl amžiaus ypatumų kur kas jautresnė, tad jie dažniau patiria saulės smūgį: ima stipriai skaudėti galvą, spengti ausyse, mirgėti akyse, padažnėja kvėpavimas bei pulsas. Gali prasidėti pykinimas ir vėmimas. Žmogus tampa apatiškas, jo oda išbąla, pila šaltas prakaitas, pakyla aukšta kūno temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas. Pasireiškia sąmonės pritemimas arba jos išvis netenkama.

Saulės smūgis neretai lydimas odos nudegimo požymių. Dažniausiai pasitaiko I ir II laipsnio odos nudegimų. I laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant II laipsnio nudegimui, be minėtų simptomų, atsiranda vandeningų pūslelių, III laipsnio nudegimui – atsiranda balkšvos spalvos nekrozių. Tai pati pavojingiausia nudegimo nuo saulės forma.

Ne ką mažiau pavojingas šilumos smūgis, kuris neretai ištinka, vienu metu patiriant saulės smūgį. Dažniausiai šilumos smūgis ištinka, kai termometro stulpelis pakyla virš 30 laipsnių, o žmogus vis dar aktyviai juda, nepaisant, kur jis yra – lauke ar patalpoje. Šilumos smūgiui įvykti kaitrūs saulės spinduliai nebūtini. Simptomai, patyrus šilumos smūgį, yra analogiški saulės smūgio sukeltiems simptomams, tačiau tai kur kas pavojingiau, nes šilumos smūgio atveju po organizmą cirkuliuojantis kraujas yra labai pakitęs.

sasint-nuotr-woman-1807461.jpg

Kondicionierių naudokite protingai

Dermatologė-kosmetologė Austėja Linkevičiūtė sako, jog esame pernelyg atviri saulės teikiamiems malonumams, tačiau saugoti save reikia nuolat, nelaukiant, kol imsime negaluoti.

Kad apsisaugotumėte nuo sveikatai bei gyvybei pavojingų reakcijų, ilgesnį laiką būnant karštoje aplinkoje ar saulėje, skysčių būtina gerti nuolat. Troškulį geriausia malšinti mineraliniu ar paprastu vandeniu, truputį pasaldinta vėsia arbata, duonos gira ar vaisių kompotu. Alkoholiniai gėrimai bei skysčiai, turintys kofeino ir daug cukraus, pašalina skysčius iš organizmo. Taip pat vertėtų vengti labai šaltų gėrimų, nes šaltis kelia skrandžio spazmus. Valgykite daug vaisių ir daržovių, didžiausią paros maisto normą valgykite ne per pačią kaitrą, o labiau vakarop.

Aktyviausia saulė esti 12–15 val., todėl tuo laiku stenkitės būti pavėsyje. Saulės aktyvumas sumažėja po 16 valandos.

Patalpų orui vėsinti pasirinkę kondicionierių, naudokitės juo protingai bei atsakingai. Lauko oro ir kondicionieriaus oro temperatūra nekels pavojaus jūsų sveikatai, jeigu ji skirsis ne daugiau kaip 6–8 laipsniais.

Sveika, kol mėgaujatės saikingai

Kiekvieno mūsų įdegis priklauso nuo melanino kiekio, kuris kiekvienam yra skirtingas ir nulemiantis odos tipą. Paprastai oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau odą nudažančio tamsaus pigmento melanino. Daugumai Lietuvos gyventojų būdinga blyški ir jautri oda, tad jiems saule mėgautis reikia atsargiai. Saulės poveikis mažiau kenksmingas tamsiaplaukiams.

Ilgalaikes saulės glamones reikėtų išsamiai įvertinti, net nesiskundžiant savo sveikata. Ilgalaikis spindulių poveikis palaipsniui neigiamai veikia ne tik odą, bet ir akis bei visą imuninę sistemą. Neatsakingas ir neatsargus buvimas saulėje lemia ląstelių pakitimus, o tai skatina odos senėjimą, sukelia akių uždegiminių procesų.

Žmogaus odoje yra itin mažai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama pavėluotai. Saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20 ar 30 metų, nepaisant, jog patį įdegį prarandame po kelių mėnesių.

Ypač nerekomenduojama saulėje kaitintis turintiems apgamuotą kūno odą žmonėms. Įvairaus dydžio bei atspalvio pigmentinės dėmės dažniausiai nėra pavojingos, tačiau kai kurie apgamai būna pakitę ir iš jų gali išsivystyti agresyvi odos vėžio forma – melanoma. Moterims piktybinių odos navikų atsiranda dažniau nei vyrams.

Pernelyg nesilepinti saulės glamonėmis rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis.

Saulė ir vaistai

Atsargiai mėgautis saulės spinduliais būtina tuomet, jeigu vartojate aspirino tablečių. Saulės ir aspirino sąveika gali paskatinti kraujavimą, dėl šios reakcijos taip pat gali atsirasti odos hemoraginis bėrimas.

Pašalines reakcijas, piktnaudžiaujant saule, gali sukelti antibiotikai, antidepresantai, priešuždegiminiai ir net žoliniai preparatai, todėl kiekvienu atveju, jeigu norite mėgautis saule, naudojant vaistus, būtina pasitarti su juos skyrusiu gydytoju.

Pernelyg įkyri saulė ypač pavojinga kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Nederėtų nuogai išrengti vaikų paplūdimiuose – intensyvus saulės spindulių poveikis gali turėti įtakos odos pažeidimams, saulės alergijos rizikai atsirasti. Kur kas saugiau jautrią vaikų odelę apdengti šviesios spalvos marškinėliais ar suknute ilgomis rankovėmis.

Kaip vaikams, taip ir suaugusiesiems geriausia apsauga nuo kaitrios saulės – rūbai. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti energiją, todėl nereikėtų rengtis šiltais drabužiais. Dėvėkite lengvus, šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą, ilgomis rankovėmis rūbus. Galvą, kaklą ir pečius apsaugokite plačiabryle skrybėle. Drėgni drabužiai sulaiko kur kas mažiau kenksmingų spindulių, todėl sušlapę persirenkite sausais rūbais.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti būtina naudoti apsaugos priemones – apsauginius kremus nuo saulės, kurių apsaugos faktorius (SPF) ne mažesnis nei 30.

Kaitriomis dienomis dėvėkite akinius, sulaikančius 100 proc. UVB ir UVA spindulių. Lūpoms naudokite priemones su UVA ir UVB filtru.

Gelbėdami šilumos ar saulės smūgį ištiktą žmogų, kuo skubiau pradėkite jį vėsinti. Raskite vėsią, gerai vėdinamą patalpą, kurioje paguldykite nukentėjusįjį šiek tiek pakelta galva. Kad žmogui būtų lengviau kvėpuoti, prasekite dėvimų rūbų viršutinę sagą.

Jeigu turite galimybę, įvyniokite jį į šaltą, drėgną paklodę, uždėkite šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį ant kaktos. Atsigavusiajam pasiūlykite atsigerti vandens, o jeigu žmogų pykina, į vandenį įspauskite citrinos sulčių. Bet kokiu atveju būtina pagalbos kreiptis į medikus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA