Angle down Atgal

Kryžkalnyje atidengiamas memorialas Lietuvos partizanams

Sekmadienį Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengiamas memorialas Lietuvos partizanams.

Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyti apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardai.

Sumanymas pastatyti memorialą daugiau nei prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Idėją plėtojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais.

„Norėtųsi, kad iškilęs obeliskas kviestų kiekvieną pakeleivį stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų atminimą“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdybos narė Angelė Jakavonytė teigė, kad iki šiol daugelis žuvusių partizanų artimųjų neturi, kur uždegti žvakutę, nes nežino, kokioje duobėje užkasti jų artimųjų kūnai, todėl, anot jos, nežinomo partizano kapas ir „bus tas simbolinis kapelis visiems nesurastiems partizanams atminti“.

„Labai tikimės, kad kada nors bus rasti ir tinkamai palaidoti visų partizanų kauleliai, bus žinomos visų žuvusiųjų partizanų ir ryšininkų pavardės ir partizanų memoriale vietoje 9 tūkst. įrašų  „Nežinomas partizanas“ įrašysime visų partizanų ir ryšininkų pavardes“, – sakė ji.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Jo statybai, investicijų projektui įgyvendinti Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų, dar beveik 30 tūkst. eurų teko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną. Juo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Memorialo dalimi taps ir prieš dvejus metus Kryžkalnyje pastatytas paminklas Kęstučio apygardos partizanams pagerbti – koplyčia-varpinė ir šalia jos įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis.

Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite