Angle down Atgal

Kretingiškės skundas Strasbūre atmestas

Dėl terorizuotų kaimynų teismus pralaimėjusi 69 metų kretingiškė Galina Šeiko nieko nepešė ir Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Strasbūre. „Pareiškėja pati susikūrė tokią situaciją“, – tokio teismo verdikto Kretingos gyventoja sulaukė apskundusi Lietuvą dėl tariamai pažeistų jos teisių.

Kaimynų šeimą terorizavusi ir už tai žalą jiems atlyginti turinti pensininkė nusprendė, kad Lietuva kas mėnesį išskaičiuodama iš jos pensijos kelis eurus su ja elgiasi nesąžiningai, todėl kreipėsi į Strasbūrą ir paprašė pinigų, bet liko prie suskilusios geldos.
Pensininkė iš Lietuvos tikėjosi prisiteisti pinigų dėl esą per mažos pensijos, nes 20 procentų jos kiekvieną mėnesį yra pervedama kaimynams, kuriuos ji pati ilgą laiką terorizavo.


Nesiruošė mokėti priteistų pinigų
G. Šeiko ir kaimynų konfliktai prasidėjo apie 2012 metus, kai gyvenimas šalia nuolat konfliktuojančios ir priekabiaujančios Galinos šeimai tapo nebepakeliamu.
Žmonės kreipėsi į teismą ir nurodė, kad aukštu žemiau jų gyvenanti G. Šeiko juos nuolat nepagrįstai skundžia policijai, vaikų apsaugos teisių tarnybai ir nuo tokio moters elgesio kenčia visa šeima, ir nepilnametis vaikas, ir jo tėvai.
Bylą išnagrinėjęs Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 metų gruodžio 31 dieną paskelbė, kad kaimynų pretenzijos dėl G. Šeiko elgesio yra pagrįstos ir skyrė moteriai pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Šeimai iš G. Šeiko taip pat buvo priteisti 5908 eurai neturtinei žalai atlyginti, bet įžūli pensininkė pinigų nesiruošė mokėti net tada, kai jos apeliaciniai ir kasaciniai skundai buvo atmesti.
Reikalai pajudėjo tik 2016 metų rudenį, kai žalos atlyginimo iš kaimynės nesulaukusi šeima kreipėsi į antstolius.
Kadangi G. Šeiko nekreipė dėmesio į jų raginimus susimokėti, buvo areštuotas jos 6 arų žemės sklypas, taip pat kreiptasi į „Sodrą“ dėl skolos išieškojimo iš moters gaunamos 123 eurų mėnesinės senatvės pensijos.


Pateikdama skundą bandė gudrauti
Pradėjusi kiekvieną mėnesį gauti 20–24 eurais mažesnę pensiją G. Šeiko pasijuto labai pažeminta ir nusprendė pati paauklėti valstybę ir tuo pačiu iš jos prisiteisti pinigų.
Ji kreipėsi į EŽTT, bet po trijų metų laukimo sulaukė atsakymo, kad kaltinti šioje situacijoje pensininkė turi ne Lietuvą, o tik save, nes psichologiškai terorizavo šeimą, padarė jai žalą ir ją privalo atlyginti.
Be to, EŽTT teigimu, G. Šeiko nėra tokia nuskriausta, kaip bandė parodyti savo skundu. Be 123 eurų senatvės pensijos ji kiekvieną mėnesį dar gauna daugiau kaip 60 eurų pašalpą, turi įvairių lengvatų, jai taip pat ne kartą buvo sumokėtos vienkartinės valstybės išmokos, kurių dydis nuo 76 iki 114 eurų.
EŽTT pensininkei taip pat priminė, kad ji turi žemės sklypą, kuris, nors ir areštuotas antstolių, vis dar priklauso jai.
„Jei ieškovė tikrai dėl iš pensijos išskaičiuojamų pinigų verčiasi sunkiai, ji gali parduoti žemės sklypą, atsiskaityti su savo nusikaltimo aukomis ir galės vėl gauti visą pensiją“, – G. Šeiko patarė EŽTT ir jos skundą vienbalsiai atmetė.


Kaimynai kentė psichologinį terorą
Prieš 5 metus tuomečiame Kretingos apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla jos dalyvius nustebino teisiamosios cinizmu.
Daugiau nei 10 niekuomet nepasitvirtinusių pranešimų policijai apie bute neva keliamą triukšmą, girtuokliavimą, muštynes ir 11 skundų vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tariamai neprižiūrimų vaikų.
Kretingos šilumos tinklų įmonės ir būsto priežiūros tarnybos patikrinimai dėl esą neteisėtai kaimynų atliktos buto rekonstrukcijos ir savavališkai praplėstų patalpų.
Tokią daugiau nei dvejus metus trukusią psichologinę apgultį turėjo iškęsti Kretingoje, Kęstučio gatvėje, aštuonbučiame mediniame name virš G. Šeiko buto gyvenanti šeima.


Susargdino motiną ir dukrą
Nuolatiniai policijos pareigūnų vizitai, apklausos policijoje, vaiko teisių apsaugos inspektorių priekabūs tikrinimai du vaikus auginusią tuomet 34 metų amžiaus kaimynę išvedė iš pusiausvyros.
Moteriai sutriko sveikata, jai ligoninėje teko gydytis nuo sunkios depresijos.
Susirgo ir ligoninėje buvo gydoma kretingiškės paauglė dukra, kuriai nuolat teko klausytis pensininkės patyčių ir grasinimų.
Teismo psichologinė ekspertizė nustatė, kad patirtas stresas padarė žalą mergaitės psichinei sveikatai. Ji pradėjo bijoti tamsos, tapo nerami. Vien pamačius kaimynę, paauglei darėsi silpna, pakildavo kraujospūdis, iš nosies pasipildavo kraujas.
Susipažinęs su psichologų ekspertų išvada, išklausęs institucijų patvirtinimų, kad nė vienas skundas nebuvo pagrįstas, Kretingos apylinkės teismas G. Šeiko pripažino kalta dėl sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichologinę prievartą ir dviejų žmonių nesunkaus sveikatos sutrikdymo.


G. Šeiko neįtiko ir pareigūnai
Tačiau nuteista G. Šeiko teismo posėdyje nesijautė esanti kalta.
Nors ir buvo įrodyta, kad visi jos skundai buvo nepagrįsti, pensininkė teisme vis tiek aiškino, kad iš viršutinio buto sklinda triukšmas, garsiai bėgioja neprižiūrimi vaikai, o kaimynai be leidimo yra pasididinę savo buto plotą ir jį šildo viso namo gyventojų sąskaita.
Ji esą bandžiusi su kaimynais susitarti geruoju, tačiau to nepavykus padaryti, ji buvusi priversta kreiptis į valdžios institucijas.
G. Šeiko priekabumą teko patirti ir teisėsaugos institucijoms.
Dėl asmens psichologinio terorizavimo 2013 metų viduryje prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą, pensininkė ėmė reikalauti, kad baudžiamosios bylos būtų iškeltos policijos tyrėjoms ir vaiko apsaugos tarnybos inspektorėms, kurios pagal jos skundus apklausinėjo nukentėjusiąją ir taip esą galėjo ją susargdinti.
Kai tai nebuvo padaryta, pasipylė G. Šeiko skundai į specialiąsias tarnybas, kad prokuratūra nekontroliuojanti policijos.
Net teisme pensininkei neįtiko nė vienas valstybės skirtas advokatas ir posėdžių metu ji gynėsi pati.


Ramybės nebuvo ir po teismo
„Nors kaimynė ir pripažinta kalta, mums nuo to lengviau gyventi netapo“, – prieš 5 metus teismui paskelbus nuosprendį žurnalistui skundėsi nuo G. Šeiko psichologinio smurto kenčianti kretingiškė.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui skundai į tarnybas liovėsi, tačiau arši pensininkė nepraleisdavo progos aprėkti ją sutramdyti pamėginusius kaimynus.
Nors šeima savo bute stengėsi vaikščioti vos ne ant pirštų galų, dėl menkiausio šlamesio virš jos gyvenantiems kaimynams G. Šeiko vėlai vakare šluotkočiu kaldavo į lubas ir apšaukdavo taip, kad visas namas aidėdavo.
Kieme sutikusi moters dukras pensininkė joms grasino, kad tėvus uždarys į kalėjimą, o juos išveš į vaikų namus.
„Štai ir pirmadienį išvadino įvairiais žodžiais, garsiai plūsdamasi mus prakeikė. Iš karto po to man pasidarė silpna, teko gerti vaistų“, – prieš 5 metus guodėsi nukentėjusi kretingiškė.
Moteris pasakojo, kad 2007 metais apsigyvenus šiame name iš pradžių su G. Šeiko buvo normalūs santykiai.
Tačiau kartą prieš 8 metus pensininkė jos paprašė pasirašyti kažkokį skundą dėl kito kaimyno. Kretingiškė atsisakė.
„Dabar bus karas“, – išeidama kaimynei tą kartą pasakiusi G. Šeiko ir pagrasino padarysianti viską, kad ji būtų iškelta iš buto.
Prieš tai kitiems namo kaimynams ramybės nedavusi pensininkė tuomet užsisėdo ant jos norams nepaklusiusios kretingiškės.


Skundus tikrindavo uoliai
Moteriai buvo pikta, kad policija ir vaiko teisių apsaugos tarnyba dvejus metus uoliai tikrindavo G. Šeiko skundus.
Vienais metais vien per rugpjūtį ir rugsėjį pas du vaikus auginančią moterį policija važiavo 7 kartus.
Kai kada net po du kartus per vakarą. Nė vienas kaimynės skundas nepasitvirtino, tačiau už melagingus pranešimus kaimynė nė karto nebuvo nubausta.
Tačiau moterį labiausiai skaudino institucijų įtarinėjimai, kad ji yra niekam tikusi motina.
Kretingos rajono vaiko teisių apsaugos tarnybai G. Šeiko buvo pranešusi, kad esą girtaujanti motina neprižiūrinti savo vaikų, jie dažnai paliekami vieni, vaikšto alkani ir apskretę.
Patikrinus jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tačiau tarnybai tai netrukdė šia šeima domėtis ir toliau, nes gavę nors ir vieną signalą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, skyriaus specialistai šeimą ima stebėti atidžiau.
Padidėjusį tarnybos dėmesį kretingiškė pajuto netrukus – jos bute tarnybos darbuotojos lankėsi beveik dešimt kartų.
Motina buvo verčiama aiškintis, kur būnanti, kada grįžtanti namo, rašyti pasiaiškinimus ir neigti kaimynės prasimanymus. Be tėvų žinios jos paauglė dukra inspektorės buvo apklausta net mokykloje.

http://www.svyturiolaikrastis.lt/

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite