Angle down Atgal

Kova su šešėline ekonomika: pirmieji rezultatai džiugina

Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdyje pristatyti pirmieji inicijuotų kovos su „šešėliu“ priemonių įgyvendinimo rezultatai.

„Į „šešėlio“ mažinimo procesą žiūrime plačiau - tiek stiprindami kontrolę ir tobulindami teisinį reglamentavimą, tiek ieškodami skatinimo priemonių trauktis iš „šešėlio“ bei didinanti visuomenės sąmoningumą. Po rugsėjį įvykusio pirmojo komisijos posėdžio matome, kad išties yra padarytas nemenkas proveržis atskiruose sektoriuose, tačiau dar turime, kur stiebtis ir veikti aktyviau“, - sako komisijos pirmininkas Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Viena iš didžiausių šešėlinių ekonomikų yra prekybos mėsos produktais srityje. Siekiant tam užkirsti kelią, buvo parengtas ir jau (Vyriausybės) pateiktas Seimui Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) bus leista atlikti kontrolinius pirkimus (vadinamoji „slapto pirkėjo“ teisė). Pakeistos Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse darbo taisyklės, tvirtinamos žemės ūkio ministro įsakymu, pagal kurias prekiautojui pavedama dokumentus atsakingam turgavietės asmeniui pateikti iki prekybos pradžios, ir nustatoma prievolė atsakingam turgavietės asmeniui pranešti VMVT ir Valstybinei mokesčių inspekcijai apie pastebėtus produkcijos kiekio deklaravimo pažeidimus. Pažymėtina, kad spalį ir lapkritį vyko koordinuoti prekiautojų mėsos produktais patikrinimai. Iš viso patikrintos 84 turgavietės, 334 prekiautojai. Pažeidimų mastai – aukšti: turgavietėse 35 proc. prekiautojų padarė teisinius pažeidimus (nepildyti produktų apskaitos žurnalai, neženklinti produktai, nepateikti lydimieji dokumentai), o internetinėje erdvėje pažeidimai dar didesni. Be kita ko, ministrų kabinetui netrukus bus pristatyti turgavietėse kaupiamų maisto produktų apskaitos duomenų, šiuo metu kaupiamų popierinėje formoje, skaitmenizavimo, aktualaus tiek turgaviečių modernizavimo, tiek ir šešėlinės ekonomikos prevencijos tikslu, būdai.

Imtasi priemonių „šešėlio“ mažinimo prekybos naftos produktais sektoriuje – Seimui planuojama pateikti Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo tobulinama licencijų prekiauti naftos produktais išdavimo tvarka. Palyginimui, Lenkijoje, sutvarkius prekybą naftos produktais, oficiali prekyba degalais išaugo penktadaliu.

Siekiant sumažinti „šešėlį“ keleivių pavežimo paslaugų sektoriuje, jau parengtas Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas.

Atsižvelgus į gerąją tarptautinę praktiką mažinant šešėlio mastą statybų sektoriuje, iki vasario 15 d. bus parengta būtinosios (privalomos) statybininko identifikacinės kortelės įgyvendinimo koncepcija. Numatyta tobulinti sveikatos priežiūros įstaigose teikimų reabilitacijos paslaugų reglamentavimą, stiprinant prevenciją dėl nesąžiningo naudojimosi mokestinėmis lengvatomis.

Akcentuota, kad būtina nustatyti naują kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendro darbo modelį regioniniuose lygiuose, remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Parengta koncepcija apima bendros institucijų atstovų veiklos Rizikų analizės centre ir teritoriniuose Jungtinių operacijų centruose reglamentavimo pokyčius, Jungtinių operacijų centrų, pradėjusių veiklą siauresnėje srityje, kompetencijų išplėtimą.

Gruodžio 7 d. komisijos posėdyje apžvelgtos tokių probleminių šešėlinės ekonomikos sričių kaip prekyba naudotais automobiliais ir jų dalimis, tabako produktais ir alkoholiu tendencijos, susipažinta su institucinės antikorupcinės aplinkos tvarumu bei kaip pasirengta įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą kovos su šešėliu reformą, pristatyta visuomenės sąmoningumo didinimo strategija. Atsakingoms institucijoms pavesta imtis atitinkamų priemonių įgyvendinimo.

Primintina, kad vienas svarbiausių šios Komisijos veiklos organizavimo principų – sektorinis požiūris, posėdžiuose nagrinėjant šešėlio riziką atskirose rizikingiausiose ekonominėse veiklose. Nors šešėlis Lietuvoje 2018 m. lyginant su 2017 m. 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais jis sudaro 15-23 proc. BVP ir tai yra vis dar daugiau nei EBPO ir ES vidurkis. Kitąmet iš "šešėlio" planuojama ištraukti 200 mln. eurų, kas didins biudžeto pajamas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite