Angle down Atgal

Koronaviruso dienoraštis: „Susirgau po skiepo, o to, kas laukė, ilgai nenorėsiu prisiminti“ (I dalis)

Apie savo patirtį susidūrus su koronavirusu pasakoja šiaulietė. Moteris per pirmuosius pandemijos metus COVID-19 išvengė, tačiau rudenį virusas neaplenkė ir ji susirgo. Laimė, iki susergant moteris spėjo pasiskiepyti. Kokia ligos eiga vakcinuotiems žmonėms ir ar tikrai simptomai lengvesni? Apie visa tai – iš pirmų lūpų.

Užsikrėtimas – neišsprendžiama paslaptis

Nuo pat pirmojo karantino kruopščiai laikiausi visų valstybės rekomendacijų ir reikalavimų – dezinfekavau rankas, laikiausi atstumo, nesilankiau nebūtinose susibūrimų vietose, susilaikiau nuo kelionių. Dievaži, juk gyvenu užmiestyje, tad ir laiką stengiausi dažniausiai leisti gamtoje. Vėliau atslūgus baimei ir atšaukus karantiną neužmiršau higienos taisyklių. Ir pusantrų metų nuo viruso bėgti man pavyko. Iki šių metų rugsėjo… Tiesa, dar rugpjūtį nusprendžiau pasiskiepyti ir sustiprinti organizmo apsaugą. Virusas mane pasivijo visai netrukus. Ir ne tik mane, beveik visą giminę. Kuris asmuo mus užkrėtė, iki šiol nežinome. Visi artimieji susirgo panašiu laikotarpiu. Kai bendravome, nei vienas nebuvo su simptomais. Džiaugiuosi tik vienu – esu paskiepyta. Galbūt tai mane apsaugos.

Keistas rytas

Virusas apie save pranešti neskubėjo. Vienintelis perspėjimo signalas buvo rytinis pykinimas. Net nustebau – tokių dalykų net laukdamasi išvengiau… Diena praėjo įprastai. Kitą dieną pajutau nuovargį, atrodė, kad ir lauke, ir namuose labai šalta. Na, bet juk už lango ruduo… Trečią dieną atsikėliau ir pajutau – sloguoju. Nosis tiesiog varvėte varvėjo. „Tai tik sloga, juk peršalau“, – pagalvojau. Tiesa, įdienojus keistai skaudėjo galvą. Tik vienoje vietoje už ausies jutau lyg kas adatomis pervertų. Suskausta ir vėl atleidžia. Po pusvalandžio vėl suskausta ir vėl atleidžia. Štai paprasta sloga sugadino atostogas. Teks kelias dienas praleisti namie. Ech… kokia naivi aš buvau…

Labas, aš koronavirusas“

Išaušo ketvirtoji diena… Galvos skausmas kamavo nuo ankstyvo ryto. Vaistai beveik negelbėjo. Dūriai už ausies, ties pakaušiu darėsi tokie intensyvūs ir dažni, kad keltis iš lovos nesinorėjo. Dar pagalvojau: „Kokia stipri sloga.“ Vakare sukilo temperatūra, o aš naiviai tikėjausi, kad čia tik peršalimas. Apie save koronavirusas pranešė tik vakare. Staiga suvokiau, kad geriu kvapnią arbatą, bet jos neužuodžiu, o ir sumuštinio skonis silpnas. Pagavau eukaliptų eterinio aliejaus buteliuką ir, deja, jokio aštraus kvapo nei trupučio nejaučiu…

Mobiliajame punkte tyrimas paskiriamas tik dar po trijų dienų, o tiek laukti aš negaliu. Siunčiu vyrą į parduotuvę, kad surastų greitąjį antigenų testą. Ir vakare net nespėjus užlašinti reagento išvystu ne tokias džiaugsmingas dvi juosteles… Man – koronavirusas.

To, kas laukė kitomis dienomis, turbūt ilgai nenorėsiu prisiminti…

Bus tęsinys….

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite