Angle down Atgal

Kompiuteriniai virusai: kurie pavojingiausi ir ko iš jų galime tikėtis?

Mindaugas Malcevičius

Įsijungęs savo asmeninį kompiuterį, šiaulietis Edgaras nustėro – visas darbalaukis buvo išmargintas judančiomis reklamomis. Ir ne šiaip kokiomis daugiau ar mažiau įprastomis, siūlančiomis įsigyti kvepalų, variklio alyvos ar butelį alaus. „Mano darbalaukis mirgėjo nuo pornografinio pobūdžio pasiūlymų, o vos tik pabandžius kompiuteriu atlikti kokius nors veiksmus, iššokantys langai man siūlė pasididinti penį“, – gana juokingą tik nelabai linksmą istoriją pasakoja vyras. Tad ar visuomet įsijungę savo kompiuterį esame saugūs nuo netikėtų virtualių atakų?

Ženklai, rodantys, kad gresia problemos

„Norite būti saugūs, kompiuteriu nesinaudokite visai“, – juokiasi IT specialistas Ernestas Stravinskas. Jo teigimu, akivaizdu viena – jei kompiuteris nei iš šio, nei iš to ima krėsti „pokštus“, jei sulėtėja įprastas jo darbas arba ilgą laiką puikiai veikusios programos pradeda strigti, greičiausiai kompiuteryje apsigyveno viena iš tūkstančių kenkėjiškų programų.
Tiesa, rimtas virusas, nusitaikęs, tarkim, į vartotojo asmens duomenis ar elektroninės bankininkystės kodus, stengiasi kuo ilgiau apie save neduoti jokių signalų. Tad aptikti jį laiku – itin sudėtinga. Ir net daugelio panacėja nuo visų ligų vadinamas kompiuterio skenavimas antivirusine programa padeda ne visuomet. „Skenavimas jau yra padarinių šalinimas“, – sako Ernestas.

Virusų daug, bet kai kurie – itin pavojingi

Vieni kompiuterio parazitai, pasak IT specialistų, gali tiesiog siuntinėti vartotojui iš proto vedančias reklamas, kiti be perstojo atakuoja taikiniu tapusias interneto svetaines ir taip paralyžiuoja normalų jų darbą.

„Pavojingiausi, daugiausiai nuostolių padarantys virusai yra tie, kurie iš vartotojo gali „ištraukti“ pinigus. Kaip tai įmanoma? Labai paprasta – kompiuteryje apsigyvena kenkėjiška programa, kuri ilgą laiką seka vartotojo veiksmus: surenka asmeninius duomenis, seka, kai žmogus jungiasi prie elektroninės bankininkystės sistemos“, – sako E. Stravinskas.

Kenkėjiškos programos kelias iki kompiuterio

Nuolat naršant internete ar bendraujant, dalijantis įvairia medžiaga socialiniuose tinkluose, pasigauti virusą – lengviau nei pavasarį susirgti gripu. Pasak kompiuterių inžinieriaus E. Stravinsko, virusų kelias iki mūsų kompiuterio jau daugelį metų gana nuspėjamas.

„Kenkėjiškos programos neretai sklinda per tokias populiarias programas kaip „Skype“, „Facebook“. Užkrėsti kompiuterį virusu galima ir bandant „nulaužti“ kokią nors programėlę ar siunčiantis ką nors ne iš oficialių gamintojų tinklalapių, o per neaiškius tarpininkus“, – teigia pašnekovas.

Net pastaruoju metu tarp vartotojų itin paplitę atmintukai, žmonių vadinami USB raktais, gali kompiuteriui perduoti specialų USB virusą. Pastarasis aktyvuojamas tada, kai bandoma kelti duomenis ar jie tiesiog nuskaitomi.

Kokie „vaistai“ padeda apsisaugoti?

Norint, kad kasdieniu įrankiu ir pagalbininku tapęs kompiuteris neiškrėstų tokių ar dar rimtesnių „pokštų“ kaip savaitraščio „Šiauliai plius“ skaitytojui Edgarui, pravartu žinoti keletą patarimų.

Specialistai įsitikinę – jei bent kartą ketinama jungtis prie interneto, būtina įdiegti antivirusinę programą. „Tačiau vien jos tikrai nepakanka. Ne mažiau svarbiu veiksniu tampa tai, kuriuose tinklalapiuose naršoma, kokio turinio ir pobūdžio informacija, medžiaga siunčiama į kompiuterį“, – sako Ernestas.

Pašnekovo teigimu, pavojingiausia lankytis tose interneto svetainėse, kur talpinamos nelegalaus turinio programos. Didelė tikimybė pasigauti virusą diskutuojant ir neaiškaus pobūdžio interneto forumuose.

„Praktika rodo, kad pirmas neteisingas žingsnis, vedantis prie pavojingo kompiuterinio užkrato – bandymas apeiti legalią programą ir naršant interneto platybėse susirasti „nulaužtą“ jos analogą“, – sako pašnekovas.

Skenuoti, atnaujinti, o gal – perrašyti?

Žinant lietuvių pomėgį viską gauti greitai ir pigiai, o dar geriau – nemokamai, panašu, kad dar ilgą laiką teks mokytis gyventi su kompiuterių virusais. Tačiau ką daryti, kai kompiuteris jau užkrėstas?

„Pirmas, mažai IT žinių reikalaujantis žingsnis – kompiuterio skenavimas antivirusine programa. Nors tai ne visuomet padeda, bet pradėti nuo kažko tai reikia“, – juokiasi Ernestas. Bet jei ir po to lieka įtarimų, kad kompiuteris vis dar užkrėstas, teks ieškoti rimtesnės pagalbos.

„Tik prieš išnešant kompiuterį remontuoti, patarčiau pasidaryti duomenų kopijas. Taip ne tik bus ramiau, kad ilgai kaupta informacija niekur nedings, bet nereikės mokėti ir už jos atkūrimą, jei kartais tektų tai daryti“, – pataria pašnekovas.

Jo teigimu, gavus rimtą virusą, greičiausiai teks iš naujo perrašyti ir kompiuterio operacinę sistemą. Mat visi kiti būdai ne tik reikalauja daug laiko ir žinių sąnaudų, bet ne visuomet yra tokie veiksmingi.

„Linux‘ai“ – visiškai saugūs…

IT specialistas pasakoja, kad kompiuteriniai virusai dažniausiai taikosi į tas terpes, kurios masiškai naudojamos. Pavyzdžiui, kone į kiekvieną kompiuterį kartu su „Windows“ operacine sistema įdiegiama „Explorer“ naršyklė ne tokia saugi kaip, tarkim, mažiau populiari „Opera“.

„Tas pats galioja ir kalbant apie pačias operacines sistemas. Dažnai sakoma, kad nesaugiausia operacinė sistema – „Windows“. Taip, tai iš dalies tiesa, nes ja naudojasi didžioji dalis žmonių, todėl tai – puiki terpė virusų platinimui“, – sako Ernestas.

Jo teigimu, ne tokia tarp vartotojų populiari operacinė sistema „Linux“ mažiau patraukli ir virusų platintojams. „Dar veikia ir tas faktorius, kad į šią operacinę sistemą norint įrašyti kokią nors programą, būtina nuolatos patvirtinti sutikimą. Tai virusams kartais tampa rimtu iššūkiu“, – teigia pašnekovas, vis dėto pažymintis – net ir ši operacinė sistema tikrai nėra visiškai saugi.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite