Angle down Atgal

Kodėl Estijos mokiniai žiba tarptautiniuose švietimo reitinguose?

„Estija yra naujausia švietimo tvirtovė Europoje“, – mano portalo BBC švietimo temų redaktorė Branwen Jeffreys.

Ir tokiai nuomonei yra pagrindo: BBC duomenimis, jau dabar šalis lenkia didžiąsias Europos valstybes pagal įtakingų pasaulinių švietimo testų rezultatus, iš kurių svarbiausias OECD rengiamas PISA testas. Jis leidžia įvertinti 15-mečių gebėjimus pritaikyti savo įgautus gebėjimus skaityme, matematikoje ir gamtos moksluose.

OECD šį testą vykdo nuo 2000 m. ir jame dalyvauja dauguma vidutines ir aukštesnes pajamas turinčios šalys. Pats naujausias tyrimas buvo išleistas praėjusią savaitę.

Dar 2016 m. PISA vertinime Estija atsidūrė 3 vietoje pagal gamtos mokslų raštingumą, kol Lietuva liko 37, o pagal skaitymo gebėjimus mūsų šiaurinė kaimynė gavo 6 vietą, kol mūsų šalis turėjo tenkintis 39 vieta.

Nors mūsų šalis yra užsibrėžusi daugiau dėmesio skirti švietimui ir padaryti mokytojo profesiją prestižine, tačiau Estija, panašu, ėmėsi realių darbų padaryti mokyklinį švietimą kokybišku.

Darželis nuo 3 metų

Talino gyventojos Mums Kristin Talvik ir Elvira Uustalu kiekvieną šiokiadienio rytą veža savo 6 metų vaikus į darželį. Tai reiškia, kad jų vaikai jau po metų pradės privalomą mokymąsi mokykloje, todėl tėvai labai dažnai viliasi, kad būtent darželyje jų atžalos galės tinkamai pasiruošti sekančiam žingsniui švietime.

„Tai yra labai svarbu, nes mokymasis bus labai intensyvus. Jam reikės mokytojams užduoti klausimus, kelti ranką, būti drasiam, – teigė K. Talvik. – Svarbiausia, kad jis būtų socialiai pasirengęs.“

Beveik kiekvienas vaikas Estijoje pradeda lankyti darželį nuo 3 metų amžiaus ar nuo dar anksčiau. Nors tėvai už darželį turi mokėti, tačiau jo kaina yra proporcingai susieta su minimalaus atlyginimo dydžiu. Taigi, šioms Talino mamoms K. Talvik ir E. Uustalu už darželį reikia susimokėti iki 80 eurų per mėnesį.

„Pasiruošę mokytis“

Darželiuose tikimasi, kad vaikai mokysis per mokytojų vedamus žaidimus, galiausiai mažuosius supažindinant ir su formalesniu mokymusi.

Viena iš motinų E. Uustalu teigė, kad šveitimas yra svarbu, tačiau „taip pat svarbu tai pateikti vaikams maloniu būdu“.

Būtent čia Estijoje prasideda vaikų kompetencijų ugdymas, pasirūpinant, kad kuo daugiau vaikų būtų emociškai ir fiziškai pasiruošę mokytis. Ši priemonė, pasak PISA testų išvadų, ateityje pakankamai sėkmingai sumažina turtingųjų ir nepasiturinčių paauglių atotrūkį švietime.

Pasak darželio direktorės Riina‘os Lall, vaikams išeinant į mokyklą, jie nėra vertinami pažymiais.

„Vaikai gauna pasirengimo mokyklai kortelę, kurioje aprašomi vaiko gebėjimai, jo raida ir ko jiems dar trūksta“, – teigė direktorė.

Kodėl Estija visus moko vienoje klasėje

Estijoje pagrindinis mokslas mokyklose yra privalomas nuo 7 iki 16 m., kai kuriems mokiniams pasiliekant mokykloje ilgiau, kad pasiruoštų aukštajam mokslui.

Rando Kuustikas yra Jakobo Westholmio gimnazijos Taline direktorius ir jo mokykloje mokosi 1 tūkst. mokinių ir dirba 80 mokytojų.

„Jei tu juos mokai pagal skirtingus gebėjimų lygius – tu juos segreguoji. Kodėl mes tai turėtume daryti mokyklose?“ – klausia mokyklos vadovas.

Jis BBC žurnalistei aiškino, kodėl visos disciplinos yra mokomos bendrose, nevienodų gebėjimų klasėse, kas Jungtinėje Karalystėje yra gan retas reiškinys. Šioje šalyje vaikai yra paskirstomi į grupes pagal mokomąjį dalyką ar bendrą gebėjimų lygį.

Iš mokytojų Estijoje yra tikimasi per porą metų surasti tinkamus būdus išlyginti visos klasės mokinių išsilavinimo lygį, nepaisant iš kokios aplinkos jie yra atėję.

Taikantis į skandinaviškus standartus

Pasak R. Kuustikas, mokytojai šalyje turi pakankamai didelę laisvę rizikuoti ir eksperimentuoti sudarant pamokų veiklas.

„Aš manau, kad mokytojai ir yra pagrindinė priežastis kodėl mums taip gerai sekasi, jiems turint laisvę kurti pamokas, o mokiniams nekantraujant mokytis“, – mano gimnazijos direktorius.

Kai Estija atgavo nepriklausomybę iš Rusijos, ji atsigręžė į savo kaimynę Suomiją ieškant idėjų švietimui. Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Mailis Reps, šalis yra užsibrėžusi turėti skandinavišką švietimo kokybę, o tai turi savo kainą. Tačiau ši kaina, neskaitant darželių, nėra užkraunama tėvams.

„Nemokama Estijoje iš tiesų reiškia nemokama. Tu nemoki už vadovėlius, tu nemoki už maitinimą mokykloje, tu nemoki už transportą iki mokyklos“, – teigė ministrė.

Švietimas, pasak ministrės, visada buvo vertinamas Estijoje, tačiau dabar jis tapo verslo skatinimo ir greitai augančios ekonomikos sudedamoji dalis.

„Taigi, ką mes turime šiandien, tai tradiciją daug mokytis, panašiai kaip Azijos valstybėse. Mes mokomes daugybę ir daugybę valandų“, – teigė M. Reps.

Elektroninis mokymas visiems

Grįžus atgal į mokyklą, galima puikiai išvysti klestinčią kompiuterinę kultūrą. Ir tai tikrai nėra keista – šie mokiniai auga ekonomikoje, kurioje skaitmeninės inovacijos yra priešakyje.

Net balsavimas rinkimuose šioje šalyje jau galimas internetu.

Vienas moksleivis paaiškino, kad jie mokyklose turi specialią e-sistemą, leidžiančią didelę dalį namų darbų atlikti ir juos vertinti internete. Knygos taip pat yra skolinamos elektroniniu būdu, leidžiant mokiniams didžiąją dalį reikalingo darbo atlikti namie.

„Būdami maža valstybe, galbūt mes turime jausmą, kad turime kažką įrodyti patys sau. Mes turime būti išsilavinę, kad judėtume toliau“, – teigė moksleivė Katja.

Tačiau be šio progreso ateina ir kiti pokyčiai, kurie ne visada būna geri.

Estijos valdžia bando įkalbėti vis daugiau mokyklų tikrinti 10, 13 ir 16 m. mokinių gebėjimus, siekiant stebėti jų progresą. Tai yra gan problematiška, žinant, jog mokyklos turi pakankamai didelę veiklos laisvę.

Tuo pačiu, yra švietimo sistemai yra pakankamai iššūkių. Daugelis Estijos mokytojų artėja prie pensinio amžiaus ir nepaisant didelio skatinimo tapti mokytojais, retas prisijungia prie šios profesijos.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite