Angle down Atgal

Klaipėdos vandens telkinių būklė kelia nerimą

Klaipėdos miesto vandens telkinių tyrimas parodė, kad miesto tvenkinių, ežerų, upių vandens kokybė yra gana prasta. Nors Savivaldybė nuo pavasario iki rudens organizuoja vandens telkinių ir jų aplinkos tvarkymą, tvarkytojai tik surenka šiukšles. Reikėtų valyti ir dumblą, ir pernelyg išvešėjusius priekrantės augalus, o gyventojų atstovai ragina ieškoti ir nuolatinių teršėjų, kurie galbūt į vandenį išleidžia nevalytas nuotekas.

Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo programoje 2017-2021 metams numatomas aplinkos oro, aplinkos triukšmo, dirvožemio, paviršinio vandens, gyvosios gamtos (gyvūnija, augalija), želdynų ir želdinių būklės, kraštovaizdžio tyrimas. Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams ketvirtadienį buvo pristatyta 2018 m. surinkta informacija apie uostamiesčio vandens telkinių kokybę ir ekologinę būklę.

Situacija prasta

Tyrimas parodė, kad Danės upės, Smeltalės žiočių, Klaipėdos kanalo ekologinė būklė yra bloga, o Smeltalės upės aukščiau Klaipėdos - vidutinė.

Ekologinis Klaipėdos miesto tvenkinių potencialas iš pirmo žvilgsnio taip pat nedžiugina. Svijanės (buv. Mumlaukio) ežero ekologinis potencialas įvertintas kaip labai blogas, Malūno parko (buv. Trinyčių), Draugystės parko tvenkinių ir didžiojo Žardės vandens telkinio ekologinis potencialas - blogas, o Jono kalnelio kanalo potencialas - vidutinis.

Monitoringą atliekančio Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto atstovė botanikė Raimonda Ilginė pripažino, kad telkiniai, kuriuose buvo atliekamas tyrimas, išskyrus upes, yra uždaro tipo vandens telkiniai, o tyrimo metodai pritaikyti ežerams, kurie būna didesni nei miesto tvenkinukai. Dėl to rezultatai yra orientacinio pobūdžio.

„Gera būklė būna tada, kada turime rūšis, augančias skaidriuose vandens telkiniuose, kuriuose yra daug deguonies ir mažai maistmedžiagių. Reikia suprasti, kad šituose miesto vandens telkinukuose neįmanoma pasiekti tokių sąlygų, nes maistmedžiagių, tai yra azoto, fosforo, ten bus visada. Nuo ko tai priklauso? Pirmiausia jie yra seklūs, nepratakūs, vadinasi, jų savaiminis apsivalymas yra ribotas ir pelkinių augalų bus visada, taigi rudenį nykstantys augalai irdami vandens telkinį vėl praturtina maistmedžiagėmis“, - aiškino R. Ilginė.

Botanikė pridūrė, kad vandens telkiniai neturi būti taip užžėlę vandens augalais, kaip yra dabar. „Derėtų nuolat prižiūrėti protakas, kurios jungia telkinius, nes vandens migracija apribojama. Tai galėtų sumažinti maistmedžiagių kiekį„, - sakė specialistė.

Renka šiukšles

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė informavo, kad yra sudaryta sutartis su UAB „Vakarų specializuotas transportas“, kuri nuo balandžio iki spalio dukart per mėnesį valo atliekas iš vandens telkinių. Iš viso prižiūrima 17 vandens telkinių ir jų aplinka.

Kiekvieno valymo metu nuo vandens telkinių paviršiaus ir dugno surenkamos mišrios komunalinės atliekos, statybinis laužas, stambiagabaritinės atliekos, padangos ir kitos atliekos. Taip pat tvarkoma ir telkinių aplinka 20 metrų spinduliu.

I. Šakalienė nurodė, kad buvo retinami ir sužėlę vandens augalai iš Žardės, Draugystės parko tvenkinių ir Danės upės atkarpoje nuo Liepų g. tilto iki Panevėžio g. Tam jau buvo skirta 12,6 tūkst. eurų.

Praėjusių metų gegužę buvo pasirašyta sutartis dėl Žardės tvenkinio valymo, aplinkos tvarkymo darbų, kuriuos atliekant planuojama pagilinti, išvalyti uždumblėjusį tvenkinį ir išretinti krūmų ataugas.

Buvo svarstoma, ką daryti su Danės senvage prie Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. „Vyko diskusijos su universitetu, kad jų mokslininkai turėtų parengti darbų projektą ir Savivaldybė ieškotų būdų prisidėti, kadangi dalis teritorijos, kurią reikėtų valyti, patenka į universitetui priklausančią teritoriją„, - sakė I. Šakalienė.

Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, kad universitetas jau pateikė paraišką finansuoti upės valymą iš specialiosios programos. Paraiška jau pripažinta tinkama, tad tikimasi, kad kitą mėnesį, kai miesto Taryba tvirtins biudžetą, ten bus numatyta lėšų šiems darbams.

Taip pat Savivaldybė ruošiasi organizuoti ir Danės upės dugno valymą. Vis dėlto apie gilinimą kol kas nekalbama, nes tai - ne Savivaldybės kompetencija.

Upelis ar nuotekų griovys?

Vis dėlto gyventojų atstovams monitoringo rezultatai didelio įspūdžio nepadarė - reikalaujama veiksmų, kurie užkirstų kelią vandens telkinių taršai.

Smeltės kvartalo bendruomenės atstovas Vigilijus Lisauskas rėžė, kad pateikiant daug terminų ir skaičių yra savotiškai meluojama, nes kol kas nėra jokių išvadų ir rekomendacijų, ką reikėtų daryti, kad vandens telkinių tarša būtų sumažinta.

V. Lisausko nuomone, būklė yra bloga dėl nevalytų nuotekų, kurios patenka į vandenį. „Kol nepašalinti teršėjai, kaip galima kažkokias rekomendacijas teikti ir kažką valyti? Bėda yra ne lietaus nuotekos, o visi nelegalūs išleidimai“, - įsitikinęs V. Lisauskas.

Jam antrino ir Augustinas Lisauskas, siūlęs iškelti valtininkus ir pasižvalgyti po Smeltalės upelio pakrantes - neva vasarą nusekus vandeniui pasimato į jį nuvesti vamzdžiai.

„Vien Kiškėnų soduose kiek vamzdžių kyšo. <...> Noriu paklausti, kaip jums pasisekė iš Smeltalės upelio padaryti kanalizacijos vamzdį?“ - pyko A. Lisauskas.

Atkreipti dėmesį į mažesnius vandens telkinukus prašė ir Paupių rajono seniūnaitė Rasa Arcišauskienė. Pasak jos, Paupiuose yra tvenkinukas, priklausantis Bachmano dvaro teritorijai. Esą jame yra storas dumblo sluoksnis, kurį išvalius padėtis pagerėtų.

SMELTALĖ - upė, bet gyventojai sako, kad iš jos teliko upelis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
SMELTALĖ - upė, bet gyventojai sako, kad iš jos teliko upelis. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite