Angle down Atgal

Keturkojai priverčia šypsotis

Mildai Mockienei iš Uždvario kaimo Judrėnų seniūnijos Klaipėdos rajone trumpaplaukiai vengrų vižlai šunys – puikiausia terapija. „Kad ir koks nusiminęs grįžtum, pasitinka nuolankūs, vizgindami uodegas ir priverčia šypsotis“, – ištarė jų augintoja.

Vaikystėje Milda išprašydavo mamą, kad leistų laikyti šuniuką, todėl spėjo išmėginti nuo mažų kieminukų iki senbernarų. „Nuo mažens esu šunų karalienė“, – juokavo ji, iki šiol „tebežaidžianti“ su šiais keturkojais, bet veisliniais.

Dabar M. Mockienės namuose pasitinka dvi trumpaplaukių vengrų vižlų veislės kalaitės Cerera ir Anima. Nė neamteli įėjus į kambarį prašalaičiui, bet skuba susipažinti.

Rusvaplaukės – grožio, elegancijos ir draugiškumo dermė, tačiau pirmą kartą išvydus nemažo ūgio augintines užgniaužia kvapą. Milda padrąsina, kad šunys puola žmogų ne todėl, kad agresyvūs, o kad išsigąsta. „O šios veislės – draugiški, bet labai judrūs, energingi. Jie turi medžioklių savybių: gali dalyvauti vandens paukščių ir fazanų medžioklėje. Jiems labai reikalinga bendrystė su žmogumi, – sakė pašnekovė. – Šie šunys tarsi šešėlis – sekioja iš paskos. Išsivedus pasivaikščioti, nedingsta iš akiračio.“

Prieš 5 metus ieškodama augintinio Milda peržiūrėjo Europos šunų katalogą, kuriame jos dėmesį patraukė trumpaplaukių vengrų vižlų veislės šunys. Vario spalvos kailis, be pavilnės, beveik neturintys specifinio kvapo. Išsiaiškino, kad jie nuovokūs, lengvai dresuojami ir, svarbiausia, puikiai sutariantys su vaikais. Tuomet šeima laukėsi sūnelio.

„Kai įsigijau Cererą, ji buvo viena iš pirmųjų šios veislės šunų Klaipėdoje“, – sakė M. Mockienė. Lietuvoje šie šunys užregistruoti prieš dešimtmetį.

Cerera dalyvavo šunų parodose ir buvo pripažinta Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų čempione. Pora dešimčių jos šunyčių surado naujus šeimininkus. „Jų nori jaunos šeimos, aktyviai leidžiančios laisvalaikį, nes augintiniai gali dalyvauti kartu. Jie tinka aktyviam turizmui kalnuose“, – dėstė Milda.

Tačiau prieš perduodama savo augintinius pasidomi naujaisiais šeimininkais. „Teiraujamės, kiek laiko gali skirti šuniui – juk tai ne interjero detalė, o šeimos narys. Ir išlaikymas kainuoja. Antai mūsų Cereros ir Animos pagrindinis ėdalas per mėnesį kainuoja apie 70 eurų, be to, skiepai, dresūra, skanėstai, papildomos išlaidos sunegalavus“, – skaičiavo M. Mockienė.

Ji patikino, kad šunys – labai puiki terapija. „Koks susierzinęs grįžtum namo, pasitinka nuolankūs, vizgindami uodegą, ir priverčia šypsotis“, – sakė Milda.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite