REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2021 m. Liepos 13 d. 17:42

Kauno klinikose ligonei atlikta ypatinga kepenų kraujagyslių procedūra

Kaunas

Kauno klinikų nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


181511

Lietuvos sveikatos mokslų ligoninėje Kauno klinikose, gelbstint pacientės gyvybę, pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali procedūra – suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas.

Šios procedūros, kaip teigiama Kauno klinikų pranešime, ligonei reikėjo po atliktos kepenų transplantacijos išsivysčius retai komplikacijai – kepenų vartų venos ir jos šakų ūmiai trombozei. Suformuotas perkutaninis šuntas apsaugojo pacientę nuo galimos kepenų retransplantacijos ateityje ir padėjo išsaugoti neseniai persodintą organą.

Pirmą kartą Kauno klinikose moteris apsilankė prieš metus, kai pastebėjo, kad pagelto jos akys, atsirado keistas odos niežulys, patamsėjo šlapimas. Klinikose atlikus pacientės sveikatos būklės tyrimus, jai diagnozuota reta kepenų liga – pirminis bilijinis cholagitas ir jo sukelta kepenų cirozė.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovės doc. Irenos Valantienės teigimu, daugiau nei 50 proc. pacientų ankstyvosiose pirminio bilijinio cholagito stadijose nejaučia jokių simptomų, o kartais simptomai gali atsirasti tik po 5 ar net 10 metų. Laiku nepradėjus gydyti šios klastingos ir retos ligos, vystosi kepenų cirozė. O kadangi šiai pacientei liga diagnozuota jau esant toli pažengusiai kepenų cirozei, nuspręsta jai atlikti kepenų transplantaciją.

Nors donorinių kepenų moteriai reikėjo laukti tik tris mėnesius, šiuo laikotarpiu ji jautėsi itin prastai. Doc. I. Valantienė pastebi, kad transplantacija vyko sklandžiai, o pacientės savijauta sparčiai gerėjo, tačiau atvykusi pakartotiniams tyrimams, ji skundėsi padidėjusia pilvo apimtimi. „Tyrimų rezultatai parodė, kad jai pilve kaupiasi skysčiai, todėl pacientei atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Po jo pastebėta, kad kepenų vartų venoje susidarė krešulys, neleidžiantis tekėti kraujui į kepenis“, – sakė docentė.

„Pagrindinė kepenų funkcija – valyti kraują, patenkantį iš žarnyno, ir išvalytą kraują sugrąžinti į bendrą organizmo kraujotaką, – paaiškino Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis. – Kraujas iš žarnyno ir blužnies per pasaito ir blužnies venas patenka į vartų veną, o iš jos – į kepenis, abi jos sudaro vientisą darinį, tačiau pacientės kraujagyslėse susidaręs krešulys atskyrė vieną veną nuo kitos ir neleido kraujui tinkamai cirkuliuoti“.

Pamačius, kad pacientės kepenų venose susidarė krešulys, nuspręsta atlikti mechaninę trombektomiją, kuri iki šiol nebuvo atlikta pacientams po organų transplantacijos. Pacientei perkutaniškai (per mažą odos pjūvį) išpunktavus vartų veną, paaiškėjo, kad problema daug sudėtingesnė, – tarp vartų ir pasaito venos buvo susiformavęs pilnos jungties, kietas, fibrozinis užsikišimas. „Kadangi šio sukietėjusio krešulio niekaip nepavyko pašalinti jokiomis turimomis priemonėmis, panaudota unikali metodika: punktuojant pasaito veną iš vartų venos, jos sujungtos specialiu stentu. Tokiu būdu atstatyta pažeista kepenų kraujotaka ir pašalinti susidarę krešuliai kraujagyslėse“, – apie procedūros unikalumą pasakojo dr. A. Pranculis Tris valandas trukusi procedūra pavyko sklandžiai, o pacientė šiuo metu jaučiasi gerai. „Moters kepenų funkcija nenukentėjo, o susikaupęs skystis, kuris yra vienas pagrindinių simptomų esant kepenų vartų venos trombozei po transplantacijos, išnyko“, – teigė gydytojas radiologas.

Doc. I. Valantienė priduria, kad kepenų transplantacijos – vienos sudėtingiausių procedūrų, reikalaujančių ypatingo gydytojų budrumo ir įžvalgų, stebint pacientų būklę.

Kauno klinikose kepenų transplantacijos atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir tai – viena iš prioritetinių ligoninės veiklos sričių. Per kelis dešimtmečius transplantologijos sritis vystėsi, tobulėjo, joje diegiami moderniausi diagnostikos ir gydymo metodai, pabrėžiama LSMU ligoninės Kauno klinikų pranešime.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA