Angle down Atgal

Karantinas kursto porų mintis apie skyrybas: komentuoja teisininkė Rita Vestertė ir mediatorė Kristina Kisielienė

Karantinas, išvarginęs daugumą žmonių dėl izoliacijos ir baimės, šeimoms tapo ir duotos priesaikos mylėti ir džiaugsme, ir varge išbandymu. Sutuoktiniai ėmė dažniau ir stipriau konfliktuoti, ne paslaptis, kad daugelį konfliktų paaštrino alkoholio vartojimas. Santykių problemos tapo tokios akivaizdžios, kad vyrai ir žmonos ėmė vienas kitam grasinti skyrybomis.

Šeimų konfliktų pagausėjimas

Dar prieš gerą mėnesį užsienio žiniasklaidoje pasklido žinių apie padažnėjusias skyrybas. Pirmoji dideliu pateiktų prašymų skirtis skaičiumi pagarsėjo Kinija, panašus likimas prognozuojamas ir JAV.

Vien praėjusį savaitgalį pareigūnai dešimtis kartų vyko malšinti konfliktų šeimose į kone visus rajonus. Vyrai mušė žmonas, žmonos – vyrus, ne vienas jų pateko į areštinę, o šeimas pradėjo stebėti vaiko teisių gynėjai.

Štai praėjusį penktadienį Joniškio r. sav., Jauneikių kaime, savo namuose neblaivus vyras, gimęs 1974 m., sumušė sutuoktinę, gimusią 1981 m.

Šeštadienį Joniškyje neblaivi (2,91 prom.) moteris, gimusi 1985 m., peiliu sužalojo koją neblaiviam (2,66 prom.) sugyventiniui, gimusiam 1986 m.

Šeštadienį Joniškyje blaivi moteris, gimusi 1965 m., sumušė blaivų sutuoktinį, gimusį 1966 m.

Į konfliktus įsivėlė nė tik vyrai ar žmonos, bet ir uošviai. Štai šeštadienį Radviliškyje, vieno daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, neblaivi (1,45 prom.) moteris, gimusi 1971 m., rankomis pastūmė neblaivų (3,41 prom.) žentą, gimusį 1993 m., kuris laiptais nuriedėjo iš antrojo aukšto į pirmąjį.

Sudėtingiausia – pasižymintiems dideliu asmeninės erdvės poreikiu

Krizė, kurią šiuo metu patiriame, neišvengiamai pakeitė įprastą mūsų gyvenimą. Gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol, šiuo metu nebepavyksta.

Psichologai komentuoja, kad konfliktus šeimose provokuoja asmeninės erdvės klausimas, kyla neaiškumų dėl vaikų ugdymo, pasikeitė dienotvarkė, apsipirkimo ritualai, buvo apribotas laisvalaikis. Todėl ir reakcijos nebebūna tokios, kaip anksčiau. Jausmai užaštrinti, jautriai reaguojama į kiekvieną pasakymą, repliką ar kokio nors buities darbo nepadarymą ir pan.

Patiriamas nerimas gali sukelti impulsą priimti drastiškus sprendimus – nutraukti santykius, išsiskirti, apsigyventi atskirai. Be to, sudėtingiausia gyventi tampa tiems šeimos nariams, kurie turi mažai erdvės namuose, tačiau pasižymi dideliu asmeninės erdvės poreikiu.

Patirtimi apie skyrybų procesus dalijasi ir teisininkė Rita Vestertė, įmonės „Skyrybos lengvai“ vadovė:

Ar išaugo skyrybų skaičius karantino metu ir kokios buvo to priežastys – vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tikėtina, kad statistiškai skaičius bus didesnis – iš vienos pusės, galbūt tai galime tiesiogiai susieti su karantinu, iš kitos pusės – ne. Pastebimas išaugęs porų, kurios kartu negyvena ilgus metus, skyrybų skaičius. Tai reiškia, kad karantinas įtakos turi tik tiek, kad žmonės turėjo daugiau laisvo laiko susitvarkyti skyrybų dokumentus ir išsiskirti su sutuoktiniu, su kuriuo seniai negyvena. Karantino įtaka, tikėtina, didžiausia tose šeimose, kuriose smurtas ir alkoholis yra stipri problema, o karantinas ją dar labiau išryškino.

Skyrybų priežasčių tiek prieš karantiną, tiek jo metu yra įvairių, neišskirčiau konkrečios. Paties karantino tikrai nelaikyčiau skyrybų priežastimi, labiau tikėtina, kad, turėdami laisvo laiko, žmonės turėjo galimybę ramiai susidėlioti savo prioritetus, įvertinti santykius. Žmonės susituokia ir išsiskiria ne per vieną dieną, todėl visiems tokiems procesams pribręsti reikia laiko.

Norėčiau pažymėti, kad yra ir priešingų atvejų – prieš karantiną pradėtos skyrybų bylos karantino metu buvo nutrauktos, nes šalys susitaikė. Vertinti, ar pats karantinas buvo priežastis, pastūmėjusi poras nutraukti santykius, galėsime šiek tiek vėliau.

Besidomintieji skyrybų procesu ir norintieji nutraukti santuoką gali kreiptis į teisininkę Ritą Vestertę tel. +370 620 58 004 arba apsilankyti interneto svetainėje www.skyryboslengvai.lt.

Visgi, prieš nusprendžiant įteisinti skyrybas, mediatorė Kristina Kisielienė sako, kad būtina konsultacija:

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje tapo privaloma ikiteisminė mediacija, todėl, kilus ginčui dėl skyrybų sąlygų, prieš kreipiantis į teismą, privaloma pasinaudoti mediacija. Tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuomet pora ieško jiems abiem priimtinų ir abiejų interesus atitinkančių sprendimų, o jiems tai padaryti padeda nesuinteresuotas ir nešališkas asmuo – mediatorius.

Mediatorės Kristinos Kisielienės teigimu, smagu, kad žmonės nepabūgo, prisitaikė prie esamos situacijos ir karantino laikotarpiu noriai naudojosi nuotolinės mediacijos paslaugomis.

Kitų šalių patirtis rodo, kad artimoje ateityje karantino įtaką pajusime ir mes. Vienas šeimas nepertraukiamas buvimas kartu sušildo, sustiprina, kitas priešingai – stumia į gilesnius konfliktus ir verčia gyvenimo vairą pasukti kitu keliu.

Įsiplieskus neigiamoms emocijoms, mediatorius kaip "sugertukas" sugeria poros emocijas, nuramina, šiek tiek pristabdo skyrybų procesą tam, kad besiskiriantys asmenys adekvačiai įvertintų situaciją ir priimtų teisingus sprendimus.

Karantinas stipriai paveikė ir šalių ekonomiką, o skyrybų proceso metu poros turi išspręsti nemažai turtinių klausimų – tiek turto padalijimo, tiek vaikų išlaikymo dydžio. Pastebėta, jog mediacijos metu poros ėmė nerimauti, ar sugebės išsaugoti turimą darbą ir galės įvykdyti skyrybų metu prisiimtus įsipareigojimus.

Nerimo kilo ir dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, nes su tuo susijęs už santuokoje įgytą turtą kitam sutuoktiniui mokėtinas kompensacijos dydis. Imta svarstyti, ar nevertėtų luktelėti, užsisakyti naujo turto vertinimo, kad nė vienas iš besiskiriančiųjų nepasijustų apsigavęs.

Į mediatorę karantino metu kreipėsi ir jau išsiskyrusių asmenų, kuriuos palietė kita problema – dėl karantino buvo apribota galimybė matytis su vaiku, gyvenančiu su kitu tėvu, ir šis ribojimas buvo įvardytas kaip kito tėvo piktnaudžiavimas. Problemai išspręsti šiuo atveju užteko pokalbio su mediatore.

Ieškantieji alternatyvių būdų skatinami konsultuotis, tai galima padaryti susisiekus su Kristina Kisieliene tel. +370 654 28 888 arba apsilankyti interneto svetainėje www.kristinakisieliene.lt/.

Remiamas turinys

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite