Angle down Atgal

Kam sukčiams gali praversti jūsų nuotrauka ar tapatybė?

Ar kada nors pagalvojote, kad jūsų asmeniniai duomenys gali būti naudingi sukčiams ar kokioms nors kitoms priešiškoms jėgoms? Juos gali dominti jūsų gyvenamoji vieta, pomėgiai, kur leidžiate laiką, kur dirbate ar tiesiog jūsų vardas ir pavardė. Kai kurie Vilniaus Vokiečių gatvės praeiviai, paklausti šio klausimo, tik gūžčiojo pečiais. „Nemanau, kad kažkam jie gali būti reikalingi. Nesu pastebėjusi, kad jie būtų panaudoti“, – sako vilnietė Aldona.

Nemano, kad kam nors gali reikėti asmeninių duomenų

Lietuvos nacionaliniame muziejuje dirbanti moteris teigia, jog jau kurį laiką naudojasi socialiniais tinklais: „Truputį feisbuku. Stebiu, kas ką veikia, kur būna, kur keliauja. Esu vienišų senjorų grupėje. Bet dalytis savo nuomone viešai nemėgstu, nenoriu, kad skaitytų kiti. Tik kartais įkeliu kokias nuotraukas ar pažymiu, kur dirbu. Neslepiu to. Ir pati palaikinu kitų gražias nuotraukas.“

Vilnietė Aldona nemano, kad jos – paprasto žmogaus – informacija gali būti pasitelkta nedoriems tikslams. Per tą laiką, kiek naudojasi socialinėmis medijomis, ji nė karto nepastebėjo, kad kažkas tai panaudotų.

Apsaugo – kai susimąsto apie pasekmes

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, kibernetinio saugumo eksperto dr. Dariaus Štitilio teigimu, apie savo asmens duomenis ir jų privatumą reikėtų susimąstyti kiekvienam: „Kita vertus, kai mes kalbame apie pasekmes – kas gali kilti dėl netinkamo asmens duomenų saugojimo, tik tuomet kiekvienas vartotojas susimąsto, kad turi saugoti savo asmeninius duomenis, tokius kaip asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kitus privačius duomenis, susijusius su sveikata ar finansais.“

Kur slypi pavojai, apie kuriuos negalvojame?

Dažnai vartotojai, ypač veikdami internetinėje erdvėje, nepagalvoja, kur jie pateikia savo duomenis, kam, kaip tie duomenys bus naudojami toliau. Čia kyla didžiausia grėsmė. O susimąstyti turi kiekvienas žmogus. Nesvarbu, ar jis užima atsakingas pareigas valstybinėje institucijoje, ar dirba maisto prekių parduotuvėje. „Rizika kyla būtent dėl nežinojimo, kai vartotojas atskleidžia duomenis, net nepasidomėjęs, kas gi bus su tais duomenimis, kur jie pateks, į kokią valstybę nukeliaus, kas su jais bus daroma. Todėl visiems reikėtų gerokai susimąstyti, prieš parsisiunčiant kokią nors naują programėlę ar spaudžiant mygtuką, jog sutinki dalytis savo buvimo vieta, telefone esančiomis nuotraukomis ar kitais asmeniniais duomenimis“, – tikina teisės mokslų daktaras.

Nuo finansinio nuostolio iki propagandos įrankio

„Jeigu kažkas ketina neteisėtai panaudoti asmens duomenis, tai dažniausiai veda į finansinį interesą. Kitaip tariant, norima gauti, pavyzdžiui, asmenų prisijungimo kodus prie internetinės bankininkystės, slaptažodžius, kuriais galima prisijungti prie kitų paskyrų, ir panašiai. Įprastai tai yra asmenys arba robotai, kuriuos sukūrė nusikaltėliai. Dažniausiai galutinis tikslas – finansinė nauda“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas.

Be to, yra ir kitų atvejų, kai mūsų duomenys kibernetinės atakos metu gali būti pavogti ir panaudoti neteisėtiems tikslams. Pavyzdžiui, parduoti priešiškoms jėgoms, kurios jus imtų šantažuoti, grasinti, kad, nepasielgus vienaip ar kitaip, jūsų duomenys bus paviešinti. Taip pat net ir paprastų žmonių duomenys gali būti reikalingi priešiškai propagandai formuoti. Jūsų pavogta nuotrauka, vardas bei pavardė gali būti pasitelkti naujoms netikroms anketoms kurti, kurios socialiniuose tinkluose kursto žmonių susipriešinimą, skleidžia dezinformaciją.

Socialinė inžinerija – kas tai?

Pasak prof. D. Štitilio, socialinė inžinerija yra labai paplitęs duomenų išviliojimo būdas. Pasitelkiant jį, vartotojai yra masinami, pavyzdžiui, suvesti savo slaptažodžius, prisijungimus prie bankininkystės ir pervesti savo lėšas. „Vartotojas į savo elektroninį paštą gauna laišką, kuris atrodo lyg būtų siųstas iš banko. Jame teigiama, kad atnaujinamos banko sistemos, ir vartotojas nukreipiamas į suklastotą tinklalapį bei prašoma suvesti vartotojo kodą bei slaptažodį. Tokiu būdu iš žmogaus išviliojami pinigai“, – įspėja pašnekovas. Vis tik, prof. D. Štitilio teigimu, čia reikėtų visuomet atsiminti, kad bankai ar kitos finansinės institucijos tokių duomenų niekada neprašo suvesti ar kitu būdu juos atskleisti. O jei gaunate tokį laišką ir abejojate – tuomet susisiekite su savo banku ir paklauskite, kaip yra iš tiesų.

Remiamas turinys

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite