REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Namai2022 m. Balandžio 15 d. 08:16

Kaip iš­lai­ky­ti emo­ci­nę pu­siaus­vy­rą kri­zi­niu lai­ko­tar­piu?

Šiauliai

(Creativeart nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


212825

Kas ket­vir­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas šiuo me­tu iš­gy­ve­na psi­cho­lo­gi­nę kri­zę – per­nai taip bu­vo trims iš de­šim­ties. Psi­cho­lo­gai tai sie­ja su Uk­rai­no­je vyks­tan­čiu ka­ru, fi­zi­nio ne­sau­gu­mo ir eko­no­mi­nio neuž­tik­rin­tu­mo bū­se­na. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad pa­dė­ti sau ir ap­lin­ki­niams ga­li tik svei­kas ir sta­bi­lus žmo­gus, ir siū­lo to­kius pu­siaus­vy­ros pa­lai­ky­mo bū­dus, kaip bend­ra­vi­mas, spor­tas, mie­gas, gam­ta, ma­ži ma­lo­nu­mai, ho­biai, skai­ty­mas, te­le­vi­zi­ja, bet pri­me­na, kad bū­ti­na iš­lai­ky­ti gąs­di­nan­čios in­for­ma­ci­jos apie ka­rą ir po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos pu­siaus­vy­rą.
 

Daugėja stresuojančių

Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Šiuo metu psichologinę krizę išgyvena 42,2 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12,5 proc. daugiau nei panašiu metu pernai ir gerokai daugiau, nei skaičiuota prieš trejus metus. Tokius neraminančius duomenis atskleidė kovą Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikta gyventojų apklausa. Tyrėjai mano, kad prie prastėjančios būsenos prisidėjo karas Ukrainoje, taip pat ir tai lydintys reiškiniai: nesaugumas dėl karo grėsmės bei neužtikrintumas dėl ekonominės ateities.

„Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus ar visuomenės gyvenime – tai laikas, kai tvarkytis su sudėtingais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, žmogus praranda saugumo, kontrolės jausmą, todėl palaikymas tampa itin reikšmingas“, – sako Kristina Lymantaitė, Krizių įveikimo centro direktorė.

Anot jos, reikia turėti žmonių, su kuriais galėtume dalytis baimėmis, nuogąstavimais, kurių patarimais pasitikėtume ir būtume tikri, kad jų žinios mums vertingos, kurie mus išklausytų.

Psichologai išskiria keletą dalykų, kurie padeda išlaikyti emocinį balansą ir sveikatą, o, atsidūrus psichologinėje krizėje, ją įveikti ar bent sušvelninti.

Bendravimas grąžina į realybę

Kai kuriuos žmones gausėjantis informacijos apie karą srautas taip įtraukia, kad jie ima gyventi gąsdinančioje perspektyvoje, beveik visiškai ignoruodami realybę aplink. Tuomet labai svarbu, kad šalia būtų žmonių, kurie išklausytų, suprastų, palaikytų, paguostų, nes visų mūsų prigimtinis poreikis – būti priimtiems ir suprastiems.

Svarbu neužsidaryti, nesislėpti vienam su savo baimėmis, o pasidalyti nuogąstavimais su kitais. Jei yra žmogus, kurį šiek tiek primiršome, kuriam vis norime paskambinti, bet atidėliojame, reikėtų tai padaryti ir pasiteirauti, kuo jis gyvena, aplankyti jį ar pakviesti kur nors kartu išeiti. Tai turėtų būti malonus, emociškai gerai nuteikiantis, lengvas ar net buitinis pašnekesys, kuris grąžintų į realybę, nuteiktų pozityviai.

Apkabinimų galia

Fizinė būsena nuramina ir protą. Laimės hormoną seratoniną paprasta pasigaminti apkabinimais – jų metu jaučiamės svarbūs, reikalingi, norisi nusišypsoti, mažėja streso, o tuo pačiu natūraliai stiprėja mūsų imunitetas. Tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pasijusti geriau.

Net jei nieko nėra šalia, streso hormono lygį galime sumažinti, apkabindami patys save. Tyrimai rodo, kad streso lygis nukrenta abiem atvejais – ir kai apkabina kitas, ir kai žmogus rankomis apglėbia pats save.

Psichologai teigia, kad ypač vaikams apkabinimų niekada nebūna per daug. Tai ne tik leidžia jaustis saugiems, mylimiems, bet ir moko mylėti kitus žmones. Apkabinus vaiką, laikykime glėbyje tiek, kiek jam norisi. Neskubėkime paleisti, sulaukime, kol tai padarys pats vaikas, nes jis geriausiai žino, kiek jam tuo metu norisi būti apsikabinus.

Grynas oras ir kvėpavimas

Sėdėjimas užsidarius lyg kokone nepadeda – geriau dažniau išeiti iš patalpų. Grynas oras ir atviros erdvės mažina streso, pagerina nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Idealu pasivaikščiojimas ar sportas gamtoje. Puikiai padeda ir grįžimas pėstute iš darbo ar, atšilus orui, pietūs balkone, parke ar kavinėje.

Kvėpavimas sumažina streso ir tam nereikia jokių ypatingų gebėjimų ar žinių. Galima susirasti internete ir įsijungti bet kokį patinkančiu balsu įgarsintą dėmesingo kvėpavimo įrašą ir juo sekti. Tinka ir pačiam nusistatyti 10 min. žadintuvą ir tiek laiko stebėti savo įkvėpimus ir iškvėpimus. Taip dėmesingai pakvėpavus, atsinaujina mintys, sustiprėja gebėjimas paskirstyti dėmesį.

Kasdienė rutina

Išlaikyti įprasto gyvenimo pojūtį padeda kasdienė rutina: miegas, mankšta, reguliari mityba, hobiai. Jokiu būdu nepatariama atsisakyti sporto, pasivaikščiojimo ar mažų malonumų, prisidengiant stresine situacija. Net priešingai: jei jų nėra, rekomenduojama juos susikurti ir disciplinuotai laikytis, kartais palepinti save, nes streso būsenoje tokios, rodos, smulkmenos išlaiko darbo ir poilsio, neigiamo srauto ir malonumų pusiausvyrą.

Jei nepavyksta išsimiegoti naktį, tuomet ir 15–20 min. trumpas snūstelėjimas dienos metu irgi gali padėti smegenims pailsėti, atsipalaiduoti ir padidinti produktyvumą.

Informacijos balansas

Psichologai atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamai veikia abu kraštutinumai: bėgimas nuo situacijos, ignoruojant naujienų srautą, izoliuoja nuo realybės, o nepaliaujamas negatyvios informacijos stebėjimas socialiniuose tinkluose ir kituose informacijos priemonėse sukelia paniką.

Patartina išlaikyti sveiką balansą: ryte ir vakare skirti šiek tiek laiko peržiūrėti naujienoms, o didesnę laisvalaikio dalį skirti literatūrai ir televizijai.

Padidėjusį pozityvaus turinio poreikį, prasidėjus karui Ukrainoje, itin pastebi ir viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių Šiaurės Lietuvoje UAB „Splius“. Ji buvo viena pirmųjų šalyje, atsisakiusių propagandą skleidžiančių rusiškų kanalų. Vėliau dėl sankcijų Rusijai buvo atsisakyta ir su šia šalimi susijusiems asmenims ar įmonėms priklausančių kanalų bei iš ten perkamo turinio. Vietoje jų televizijos tinklelyje atsiranda naujų pramoginio turinio kanalų, tik procedūros nėra tokios greitos.

„Atsiranda didelė kanalų pasiūla iš Ukrainos tiek rusų, tiek ukrainiečių kalbomis. Tik negalima jų šiaip paimti ir savavališkai transliuoti. Šiek tiek užtrunka, nes reikia susisiekti su kanalo tiekėju ir sudaryti sutartį. Mūsų tikslas – tą tinklelį užpildyti pramoginiu turiniu: atsiras keli filmų kanalai, taip pat kanalas apie sodą, daržą, sodybas, kulinariją, keliones. Kiek kalbėjome su klientais, tai suprantame, kad jie nori žiūrėti filmus, serialus ir kitokį pramoginį turinį“, – sako UAB „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Dovanojimo džiaugsmas

Psichologai atkreipia dėmesį, kad kartais duoti būna daug smagiau nei gauti. Nebūtinai tai kažkokie brangūs daiktai, kartais juk užtenka gražaus žodžio, nuoširdžios padėkos ar paprasčiausio apkabinimo tada, kai kitam labiausiai to reikia.

„Kai pradėjau savanoriauti pabėgėlių pagalbos centre ar rinkau bei pirkau daiktus labdarai, atsirado palengvėjimo jausmas, nebesijaučiu tiesiog bejėgė įvykių stebėtoja“, – sako šiaulietė Aida V.

O jei yra galimybė prisidėti prie pozityvios emocinės būsenos realiai, tai ir reikia daryti. Nuo pat karo pradžios viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių Šiaurės Lietuvoje UAB „Splius“ labiausiai nukentėjusiems nuo karo, t. y. pabėgėlių šeimoms iš Ukrainos, nemokamai teikia televiziją ir internetą.

„Mes nemokamai įvedame interneto ir televizijos paslaugas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams – jau daugiau nei 200 šeimų Šiaulių ir Klaipėdos regionuose. Jie gali neprarasti ryšio su tėvynėje likusiais artimaisiais, pasauliu, žinoti, kas vyksta. Tai yra svarbu – kaip ir tai, kad kol jie neturi pajamų, nedirba, mes neimame jokio mokesčio“, – sako UAB „Splius“ rinkodaros projektų vadovė Aušra Vaitkevičienė.

Dėl tokios įmonės dovanos nustemba ir pabėgėlius priglaudusių būstų savininkai lietuviai, ir ukrainiečiai, kurie atvykę taupo turimus pinigus būtiniausioms reikmėms.

„Kai įjungė nemokamą internetą, vaikai gali žiūrėti filmukus, kaip buvo įpratę. Iškart toks jei ne namų, tai saugumo jausmas. To labai reikia, nes jie mato, kaip mes verkiame, nors ir stengiamės prie vaikų laikytis“, – pasakojo ką tik įsikūrusi karo pabėgėlė Natalija.

Be to, šiuo metu vyksta tradicinė velykinė akcija, kai visiems skaitmeninės ir išmaniosios televizijos „Splius“ klientams dovanojama nemokama dekada žiūrėti paprastai užkoduotus papildomus kanalus. Balandžio 15–25 d. žiūrovams pasiekiami visi paketai, išskyrus papildomą sporto paketą „TV3 Sporto”. Nauja tai, kad šiemet bus atkoduoti net keturi TV3 filmų kanalai.

Nesantiems „Splius“ klientais, bet norintiems jais tapti, velykinė akcija – taip pat puiki proga, nes pusę metų nieko nereikia mokėti, taigi, pasirašius 24 mėn. sutartį, šeši mėn. nieko nekainuoja. Paskaičiavus mėnesio įkainį, tai labai konkurencingas pasiūlymas.

Velykos – toks metas kai pabunda ne tik pavasaris, bet ir atgyja viltis. Tad primename neperkrauti savęs neigiama informacija, bet ir nelikti abejingiems šių dienų kontekste.

Reklama

 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA